Per savo gyvenimėlį jau teko matyti ir šilto ir šalto… Ir štai pagaliau atsirado proga susipažinti su obuoliais pažymėtais kompiuteriais artimiau. Mat darbe nusprendėme „mastyti kitaip“.

Jei pagalvojote, kad „štai dar vienas atsivertė“, tai turiu nuvilti. Neatsivėrė čakros, nesutrimitavo mūzos ir lytinė pakraipa išliko ta pati. Užtai ofise žymiai padaugėjo situacijų „f**k kodėl šis <įterpkite kokį nors elementarų dalyką> neveikia“ ? Tada seka 15-20 minučių googlinimo ir pabaigoje nustebęs „aaa… štai kaip“. Visumoje jausmas turbūt panašus kaip pakeitus lytį – forma skiriasi, bet problemos tos pačios 😉

Sąsajos paprastumas ir intuityvumas Apple kompiuteriuose žavi. Pvz. neteisingai suvedus slaptažodį langelis tiesiog pasipurto. Jei programa nori dėmesio, tai jos ikonėlė pradeda šokinėti, vietoj to kad rodytų įkyrius pop-up’us. Programų diegimas yra tiesiog svajonė – užtenka jas parsiųsti iš interneto ir su pele nutempti į „applications“ aplanką. Jokių papildomų klausimų ar dialogų. Dauguma programų netgi turi palengvinimą: minėtąjį „applications“ aplanką labai paryškina ir padeda kuo arčiau ikonėlės. Kad tempti reikėtų tik porą centimetrų. Nori pašalinti? Jokių problemų – užtenka su pele nutempti programos paleidimo įkonėlę į šiukšlių dėžę ir… viskas.

Minėtieji dalykai tikrai daro šiuos kompiuterius patrauklius mažai apie techniką išmanantiems žmonėms. Pvz. mano mamai. Visi obuoliai turi sertifikuotus „vidurius“, todėl niekuomet neteks susidurti su neaiškios kilmės zooparku, bandant taisyti neveikianti draugės kompiuterį. Gražus dizainas taip pat didelis privalumas šiems žmonėms.

O kaip rimtesniam darbui? Po gražiu fasadu slepiasi pilnavertis unix klonas, leidžiantis daryti sudėtingus triukus. Deja, grafinės sąsajos paprastumas reiškia, kad norint atlikti ką nors iš tiesų sudėtingo, dažnai tenka eiti į konsolę ir rašyti komandas. Not so sexy 😛 Sistemos stabilumas irgi abejotinas – kai kurios programos lūžinėja netgi dažniau nei po Windows. Ne kartą buvo pakibusi ir visa operacinė sistema. Manėte, kad Microsoft persistengia su atnaujinimais? Pas Apple jie tikrai „svarūs“ ir būna net iki 1GB dydžio. Toks įspūdis, kad jie operacinę iš esmės perrašo kiekvieną kartą.

Kiti atsitiktiniai pastebėjimai. Neveikia short’cutai „ctrl+c“ ir „ctrl+v“. Mat ant obuolių jie yra „cmd+c“ ir „cmd+v“. Laimei, giliai nustatymuose galima atstatyti. Su mac’ine vieno klavišo pele sunkiai sekėsi susitarti – ji manęs nemėgo ir aš jos taip pat. Tad galų gale buvo iškraustyta na**g.

Kai kurių dalykų, kurie atrodo elementarūs, mac’as tiesiog nemoka – pvz. reguliuoti pelės akseleravimo greitį. Arba hybernate funkcijos. Tiesa, šie dalykai išsprendžiami parsisiuntus mažas papildomas programėles. Apie neįsivaizduojamus vargus, patiriamus migruojant Outlook laiškus į Apple Mail, geriau jau patylėsiu.