Na štai ir paskutinis įrašas šiais metais. Labai greitai jie prabėgo, nuskuodė, nušuoliavo… kažkur į istoriją. Bet tai buvo geri metai. Sutikau daug naujų nuostabių žmonių, atlikau svarbių darbų. Aplankiau tris naujas šalis. O šio tinklaraščio gimimas buvo viena iš geriausių metų idėjų. Už visa tai verta pakelti taures.
Susitiksime 2009-ais 
P.S. japonai su australais mus kaip visada šiame reikale jau lenkia
Šias Kalėdas, kaip jau įprasta, sutikau Panevėžyje. Gera neskubant paklaidžioti mieste, kuriame užaugau. Švenčių proga gamta nepagailėjo šimtų tonų pirmarūšio Kalėdinio sniego ir sukūrė labai mielą atmosferą Ją dar pagražino įvairiausios dekoracijos ant namų, medžių, gatvės stulpų.
Hmm tik įdomu, ką jie ten padarė su Balčikonio gimnazijos stadionu…
Beje mano pažįstamas Ankiuk praėjusią savaitę ten turistavo ir parengė nešališką reportažą (rusu k.).
 |  |  |  |  |
 |  |  |  |  |
|
|
Hmm ramybės ir susikaupimo per ateinančias šventes. Neužmirškite šiandien papasninkauti. Ir apsimėtyti gerai sniego gniūžtėmis. Dar turite vieną dieną geriems darbams atlikti, kad gauti dovanėlių. Nuostabių Šv. Kalėdų brangieji ir brangiausios |
Viena iš įdomesnių pastaruoju metu girdėtų minčių yra, kad beveik neįmanoma suvokti vyresnio žmogaus savijautą. Ypač jei laiko tarpas 20 ar daugiau metų į priekį. Gali tik apytiksliai jausti, ekstrapoliuoti iš dabartinio taško. Taigi jei man dabar 27, tai aš greičiausiai neturiu žalio supratimo kaip jaučiasi 45+ ir kokios mintys, kokios emocijos sukasi jų galvose. O būdamas 7-nerių aš tikrai negalėjau įsivaizduoti to, kas vyksta su manimi dabar (ir tai yra tiesa). Apskritai vaikams jų tėvų elgesys dažnai atrodo keistas ir senamadiškas, tačiau po daugelio metų atsidūrę analogiškose situacijose jie elgiasi stebėtinai panašiai. Žmonės ne veltui sugalvojo taisykles, kad reikia gerbti vyresnius besąlygiškai.
Netgi ir prieš 10 metų vargu ar būčiau galėjęs įsivaizduoti save tokiu, koks esu šiandien. Pagrindinės vertybės išliko tos pačios, tačiau pasikeitė tiek daug dalykų. Žymiai geriau supratau savo tikslus, pažinau baimes ir troškimus, įgavau pasitikėjimo. Per tą laikotarpį uždirbtos materialinės gėrybės savo verte neprilygsta gautai patirčiai.
Toliau skaityti ‘Apie patirtį’
Gražią sekmadienio popietę visada gera idėja yra pasivaikščioti Nusprendžiau pažiūrėti kaip atrodo žirmūnų ąžuolas žiemą (auga šalia Valakampių tilto).
Sniegas Vilniuje išnyko ir nesirodo jau kokias dvi savaites, bet užtai vandens balos patikimai pasidengė ledu. Pasijaučiau kaip Salomėja Nėris per lūžtantį ledą. Dar į dėmesio lauką pakliuvo sušalęs padangų savartynas 
 |  |  |  |  |
 |
Nuotraukos (c) Tamagochi
Toliau einantis įrašas yra iš asmeninės sieloieškos srities
Šie metai man buvo psichologinių atradimų metai. Nes jų pradžioje tvirtai apsisprendžiau susitvarkyti vidinius dalykus, kurie nedavė ramybės jau ilgą laiką. Skaudžiausias turbūt buvo prasti santykiai su kita lytimi. Aš tikrai norėjau kažką pakeisti ir sutvarkyti šioje srityje. Taigi ėmiau gilintis iš esmės: skaičiau knygas, dalyvavau seminaruose, kalbėjausi su draugais, psichologais daugiau nei per visą prieš tai buvusį gyvenimą. Ir pasiekiau tikrai gerų rezultatų, kurių nė nesitikėjau. Pvz. supratau, kad aš galiu būti lyderiu asmeniniame ir profesiniame gyvenime, kad galiu užmegzti gerus teigiamus santykius su žmonėmis ir galiu nutraukti tuos, kurie man kenkia. Išdrįsau paskelbti savo asmeninius išgyvenimus viešai, paprašyti pagalbos dalykuose, kurie man kėlė baimę. Mane labai motyvavo tokie žmonės kaip Timas bei PinkCity (abu baigę psichologiją). Dar nepasiekiau aukštumų, tačiau pajutau, kad atsispyriau į dugną ir pradėjau kilti.
Toliau skaityti ‘Virsmai’
Sony Reader’is moka rodyti TXT, RTF, PDF ir jo specifinį BBeB Book (LRF). Taip pat populiariausius grafinius failus bei groti audio. Tiesa, naudoti įrenginį kaip garso grotuvą nėra labai gera idėja, nes greitai nusodina bateriją.
Su TXT ir RTF jokių problemų nekyla, jei tik sudiegėte lietuvišką firmware iš praeitos įrašo dalies, o patys failai išsaugoti UTF-8 koduote. Word’o dokumentus prieš naudojimą teks paversti į RTF.
Vis dėlto dauguma elektroninių knygų yra platinamos PDF formatu. Puslapių dydis jose dažnai būna nepritaikytas reader’iui, todėl tekstas gali būti per smulkus skaitymui. Dar viena pasitaikanti problema – per didelės paraštės. Ekrane norisi išnaudoti kiekvieną laisvą lopinėlį, todėl palikta 2 cm balta vieta iš visų keturių pusių gali gerokai erzinti. Laimei, naujausias firmware (jis jau yra įtrauktas į lietuvizacijos paketą) išsprendžia abi šias problemas ir leidžia teksto reflow. Tereikia paspausti zoom mygtuką – tekstas išsididina ir dingsta nereikalingos paraštės.
Toliau skaityti ‘Apie Sony Reader #2/2′
Kaip laimingas Sony Reader PRS505 turėtojas (jau pusę metų) noriu pasidalinti įspūdžiais ir praktiniais patarimais apie šį gadget’ą.
Tiesa pasakius praktiškai jokių realių nusiskundimų neturiu (na nebent jo kaina) Skaitant akys pavargsta ne daugiau nei su realia knyga. Kartais norisi, kad ekranas būtų didesnis (jau yra 10 colių ekrano technologijos prototipas), bet skaityti tai netrukdo. Tiesiog tilptų daugiau teksto ekrane ir reikėtų mažiau vartyti puslapius.
Mėgstantiems komentuoti knygas vertėtų atkreipti dėmesį į Amazon Kindle produktą, nes Sony Reader PRS505 tokios galimybės neturi. Naujausias PRS700 modelis, atrodo, jau pasitempė šioje srityje.
Aparatas lengvutis – lengvai galima įsimesti į kuprinę / rankinę / whatever. Krauti reikia kokius du – tris kartus per mėnesį, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
Toliau skaityti ‘Apie Sony Reader #1/2′
Vertėtų paminėti, kad Vilniuje šią savaitę vyks japonų animacijos festivalis “Otaka – Anime dienos 2008″. Programoje nusimato tikrai gerų filmų peržiūra patogiose ir minkštose Vingio kino teatro kėdėse:
Papildomai nusimato cosplay pasirodymas. Watashi mano, kad tai truputi freaky, bet tik truputi Šią vasarą Vilniuje jau labai sėkmingai vyko panašus pasirodymas (įspūdžiai čia ir čia).
Retai kada pasitaiko dainų į kurias sutilptų visas gyvenimas. Viena iš tokių ДДТ “Летели облака”. Niekaip neapsisprendžiu ar tai linksma ar liūdna daina. Panašiai kaip ir Monos Lizos šypsena. Kartais įkvepia, o kartais sugraudina iki ašarų.
Lyg tie debesys danguje pro šalį bėga mūsų mintys. Atsiranda žmonės ir išeina. Įsižiebia meilė ir užgęsta. Visa tai taip laikina ir taip amžina. Debesims nė motais. Jie neturi nei pradžios nei pabaigos. Kartais pažvelgi į dangų ir susimąstai kaip jie (kiti žmonės, jausmai) nepasiekiamai toli.
Kai skrendu kur nors su lėktuvu, visada susidomėjęs žvelgiu į debesis apačioje. Kokias mintis jie šnabžda, ten gyvenančių apačioje…
<…>
Как капли молока,
Как здравствуй и прощай,
Как недопитый чай,
Летели облака.
<…>
Alinos Orlovos versija irgi pakankamai įdomi. Prideda jai būdingo tragiškumo.
 | Tema Aquarius 2.0 (K2) (c) 2009 Tamagochi |
