30 Kov 2009 4 Comments

Ką mes žiūrime #2

Kino pavasaris jau eina į pabaigą, todėl trumpa matytų filmų apžvalga. Visi aplankyti seansai patiko – tad arba labai gerai išmokau atsirinkti arba festivalio programa išties gera šiais metais.

• Šokis Dykumoje (2008) – jau antrą mėnesį ruošiausi pažiūrėti, po to, kai apetitą sužadino pristatymas per knygų mugę. Užskaitau kaip vykusią dokumentiką apie vieną garsiausių Lietuvos rašytojų J. Ivanauskaitę. Nenuvylė. Be reitingo.
• Sleep Dealer (2008) – filmas labai maloniai nustebino. Dėl to, kad pateikė šviežią požiūrį į sci-fi (jau mirštantis žanras), dėl to kad iš Meksikos ir dėl to, kad apskritai paliko gerą įspūdį bei vietos apmąstymams. Ateityje matyt susidursime su geriamo vandens trūkumu, išpūstomis terorizmo baimėmis, o seneliai šoks pagal hip-hopo ritmą 8/10
• Gake no ue no Ponyo (Ponyo ant uolos prie jūros – 2008) – žodis Miyazaki labai daug pasako dar prieš einant į kino salę. Šis filmas skirtas jauniausiai auditorijai, todėl atitinkamai parinktas piešimo stilius, spalvos. Primena pastelinį piešinį. Siužetas paprastas kaip 2×2, kad ir penkiamečiai suprastų. O atmetus visus techninius niuansus, tai daug pasitenkinimo suteikia visiems nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. 9/10
• Vals Im Bashir (Valsas su Baširu – 2008) – Izraelio animacija labai rimtomis temomis ir ganėtinai vykusi. Karas neturi nei laimėtojų nei pralaimėjusių, tai nėra žaidimas. Žmogaus psichologija tokiai momentais elgiasi labai nenuspėjamai – būtent tai ir bando nagrinėti filme. 8/10
• Achilles to kame (Achilas ir vėžlys – 2008) – paskutinis iš matytų Takeshi Kitano (ir kino pavasario) filmų. Siužetas įvardijamas kaip „komiška drama“, bet ekrane maždaug kas 10 minučių kas nors nusižudo Japonai matyt labai mėgsta tai daryti. O pasakoja apie nelengvą ir vingiuotą dailininkų gyvenimą. Filmas vertas „meistro“ kategorijos. 9/10

Dar ketinu pažiūrėti „Trys beždžionės“, „Sapnas“ ir Vilmos rekomenduotą „Gomora“ – bet tai jau vyks namų kino teatre.

Kiti pastaruoju metu matyti filmai:

• Slumdog Millionaire (2008) – iš „oskarinių“ serijos, apie egzotiškąją Indiją. Kad experienc’as būtų objektyvesnis, į peržiūrą pasikvietėm tikrų indų. Rezultatas patiko visiems, o mane irgi kažkuo užkabino – matyt aš linkęs tikėti likimu. Be to, jame šokama ir dainuojama 9/10
• The Reader (2008) – turbūt stipriausias šiais metais matytas filmas. Ir ne tik dėl Winslet nuogybių (manau, kad oskarą ji visai pelnytai užsidirbo). Apie tai, kaip mes vertiname pasaulį ir kaip viskas priklauso nuo požiūrio kampo. 10/10
• Synecdoche, New York (2008) – tikras lobis psichologijos studentams, kurį bus galima nagrinėti dar ir po 10 metų. Sluoksnis po sluoksnio gilinamasi į sąmonę, suvokimą – ką reiškia būti žmogumi? Apskritai Kaufman’o darbai man patinka, o šis filmas matyt pats ambicingiausias. Reikalauja ne vieno žiūrėjimo , kad suprasti. 9/10
• Seven Pounds (2008) – Will Smith draminiame vaidmenyje? Hmm, na jei Jim Carrey sugebėjo, tai gal ir šiam pavyks – su maždaug tokia viltimi susiruošiau žiūrėti. Deja bendras įspūdis, kad ne. Iš pagrindinių aktorių beveik jokių emocijų ir jokių nereikalingų judesių. Tokiomis aplinkybėmis net ir Will’o personažo pasiaukojimas atrodė beprasmis. 7/10

by Tamagochi in Asmeniniai