(tiek Vilnius, tiek Roma kažkaip susiję su vilkais)

Kodėl keliauti? – laikas nuo laiko paklausia manęs tėvai, draugai ar visai nepažįstami žmonės. Juk gali viską perskaityti knygose, išvysti televizoriuje, internete. Kam leisti vėjais didžiules pinigų sumas, kentėti nepatogumus ankštuose pigaus viešbučio kambariuose ar lėktuvų salonuose? Kam rizikuoti savo sveikata ir saugumu? Galu gale kam niokoti gamtą – vienas skrydis lėktuvu išmeta tiek CO2, kad koks vienas ar du pingvinai Antarktidoje tikriausiai netenka namų. Ar tai nėra tuščias noras uždėti pėdą ant gaublio ir išdidžiai pareikšti "aš čia buvau" (kai kurie nepasikuklina dar ir inicialus išraižyti)? Kad vėliau per vakarėlius pasigirti aplankyta nauja egzotiška šalimi?

Taigi mano atsakymas skeptikams yra toks: aš keliauju, nes noriu neužmiršti stebėtis. Knygoje "Sofijos pasaulis" tai palyginama su noru užsliuogti triušio plaukeliu į viršų ir pažvelgti į tai, kas dedasi už minkšto ir patogaus gyvenimo ribų. Žinau, kad kai kuriems tai atrodo kvaila. Taip pat žinau, kad labai lengva leisti save užliūliuoti sočiai kasdienybės rutinai, kai viskas tampa savaime suprantama ir įprasta. Ir tik širdies gilumoje jauti, kad kažko trūksta. Kiekviena kelionė iš tiesų yra link savęs.

Bet grįžkime prie Italijos. Mano atostogos truko vieną savaitę ir per tą laiką spėjau aplankyti du miestus: Romą ir Veneciją. Šioje dalyje pakalbėsiu apie pirmąjį, o kitoje apie antrąjį. Kompaniją palaikė mano sesuo, kuri šioje šalyje apsistojusi 5-ą mėnesį, tad supažindino su vietiniais žmonėmis ir objektais.

Visumoje Italija yra didelė, graži ir brangi šalis. Turistams tikrai yra daug ko pamatyti ir nuveikti. Taip jau nutiko, kad mano viešnagės metu – balandžio 21d. – Roma šventė savo 2762-ąjį gimtadienį 🙂 Sunku ir įsivaizduoti tokį metų skaičių. Vilniui turbūt labai pasiseks jei už tūkstančio metų jis dar bus pasaulio žemėlapyje. Šiaip ar taip, gimtadienio proga dauguma muziejų buvo nemokami, todėl pavyko sutaupyti nemažai eurų, kuriuos vėliau leidau kilnodamas vyną į Romos sveikatą.

Kažkada tai buvo galingiausias pasaulio miestas, apie kurį ne vienas žymus posakis sukurtas: pvz. "Visi keliai veda į Romą" arba "Jei pakliuvai į Romą, tai elkis kaip romėnas". Dabar ta aura jau kuris laikas dingusi (ir šiuo metu priklauso Niujorkui). Užtai turistai gali paspoksoti į kalną istorijos – griuvėsių, senų pastatų, muziejų ir bažnyčių Romoje devynios galybės.

(Šv. Petro Bazilika ir Vatikano muziejus)

Be jau Romos simboliu tapusio Koliziejaus, dar aplankiau Vatikano, Barberini, Borghese ir Kapitolijaus muziejus (keletą dienų lijo, todėl teko užsiimti šia veikla). Daugybė žymių menininkų darbų – ypač renesanso periodo, iš kurių įspūdingiausia Mikelandželo nutapyta Siksto koplyčia. Taip pat pamačiau Panteoną, Trevi fontaną, Trastavere, piramidę, kokį pustuzinį aikščių ir bažnyčių – ir netgi visa tai tėra nedidelė dalis visų lankytinų vietų. Patarimas keliautojams: paskirti bent tris dienas šiam miestui.

Prisiklausęs stereotipų įsivaizdavau, kad Italija bus labai emocingų ir niekur neskubančių žmonių kraštas, bet realybė kur kas panašesnė į Lietuvą 🙂 Dauguma gana santūrus ir neužmiršta pasiskųsti mažais atlyginimais, bedarbyste bei valdžios sprendimais. Jų ekonomikai nebuvo labai linksma net ir pastaruoju kilimo laikotarpiu, todėl dabar, kai situacija dar labiau komplikavosi – kai kurie iš tiesų susirūpinę ateitimi. Skirtumas matyt tik tas, kas žmonės nebėga iš šalies, o stengiasi susitvarkyti su iškilusiais sunkumais patys.

Apie virtuvę – italai iš tiesų maitinasi picomis ir makaronais 🙂 Šie patiekalai pateikiami beveik visur ir turiu pasakyti, kad tikrai skanūs. Kepsniai sutinkami rečiau, o žuvies, atrodo, irgi nelabai mėgsta. Viską gausiai užgeria vynu. Dar populiarios greito maisto užkandinės, kurios pardavinėja picų gabaliukus – kadangi kelionė buvo ekonominiu režimu, tai dažnai juos ragaudavau. Šiaip nors kiek padoresniame restorane be 10 eurų vakarienei neišsisuksi.

(Ferrari dar ir liftus moka gaminti)

Kitos orientacinės kainos: dienos viešojo transporto bilietas 4 eur, muziejai 5-14 eur, nakvynė hostelyje 20eur (viešbučiai nuo 60 už double), kelionė traukiniu iki Venecijos 38 eur. Beje, iki ten galima nuskristi su Ryanair.