Buongiorno (2-oji dalis)

Antroji pasakojimo dalis apie Veneciją. Galima netgi sakyti, kad šis miestas ir buvo pagrindinis mano kelionės tikslas.
Ryalto tiltas, Aria, Neo-Venezzia Ryalto tiltas, Venecija
(skirtumai tarp fantazijos ir realybės – nuotrauka nekosasu)

Gana įdomus būdas aplankyti naujas vietas yra prieš tai susikurti jas savo vaizduotėje. Tai padaryti gali padėti gera knyga arba filmas – kaip kad nutiko ir mano atveju. Kalbu apie ARIA serialą, kurio dėka įsimylėjau Veneciją dar net jos nepamatęs 🙂 Iš ten puikiai žinojau kaip atrodo Šv. Marko aikštė, kur galima nusipirkti skanių ledų ir 101 būdą kaip pamilti šį miestą. Labai smagus jausmas yra atsidurti realioje vietoje, kurią prieš tai tik įsivaizdavai. Smalsumas tiesiog gena žvilgtelėti už kadro arba susirasti ypatingą vietelę ir ja pasidžiaugti – visi kiti tik skubės pro šalį ir nesupras, kodėl tu stovi ir patenkintas šypsaisi…

Kam įdomu, yra netgi ištisas tinklaraštis dedikuotas mano minėto anime ir realaus miesto palyginimui.
Venecija cimg4888_resize Venecijos laikrodis
Na o apie pačią Veneciją – jai tinka išsireiškimas „skausmingai gražu“. Gražu, nes iš ties gražu 🙂 Kiekvieną kampą ar kanalą gali fotografuoti ir gauti atvirukinę nuotrauką. O skausminga, nes supranti, kad gražiau ir nebūna, kad amžinai čia nepasiliksi ir, kad visa tai yra pasmerkta. Taip taip, Venecija bus viena pirmųjų klimato atšilimo aukų, todėl jau po 20 – 30 metų šio miesto gali ir nebelikti. Gyventojų skaičius čia nuolatos mažėja ir siekia vos 62 tūkst. Užtai turistų per metus suvažiuoja 20 milijonų. Man sunku būtų įsivaizduoti nuolatinį gyvenimą mieste, kuriame trys iš keturių sutiktų žmonių gatvėje yra tik trumpalaikiai svečiai.

Ir dar šiek tiek faktų: Venecijos miestą sudaro virš 100 įvairaus dydžio ir formų salų, iš kurių didžiausios ir garsiausios yra pati Venecija, Lido, Murano, Burano ir Torcello. Su žemynu jungia ilgas siauras pylimas, kuriuo važiuoja traukiniai ir automobiliai. Tačiau, vos atvykus, tenka šias transporto priemones pamiršti ir persėsti į plaukiojančius dalykus. Mat vietoj mums įprastų gatvių, čia yra vandens kanalai. Ir juos skrodžia didžiuliai vaporetto (vandens autobusai), daugybė katerių, traghetto (didelės valtys, kurios perkelia per kanalą kai nėra tilto) ir žinoma gondolos. Netgi policija ir greitoji pagalba čia atskuba vandeniu. Taip pat mačiau dar n-iolika-aukščius kruizinius laivus sukant ratus aplinkui salas.
Vaporetto Venecija
Mano trijų dienų ekskursija prasidėjo pasiplaukiojimu nuo stoties iki Lido pro didįjį kanalą (Grand Canal). Jau vien ten pakankamai įspūdingų vaizdų visai dienai. Abiejuose krantuose daugybė gražių pastatų ir tiltų. O vandenyje nuolat zujo didesni ir mažesni laiveliai – kaip judrioje gatvėje. Apsistojome nedideliame viešbutyje (60 eur už nakvynę dviem žmonėm ir visai skanius pusryčius).
Šv. Marko bazilika Valdovų rūmai Šv. Marko aikštė
Šv. Marko aikštė Šv. Marko aikštė Campanille
Vos už kelių vaporetto stotelių nuo ten – Šv. Marko aikštė. Tai pati gyvybingiausia miesto vieta ir jo pasididžiavimas. Čia pat daugybė turistinių objektų: Šv. Marko bazilika su paauksuotais skliautais, ištaigingi valdovų rūmai, Campanille bokštas-varpinė (pats aukščiausias pastatas Venecijoje, kuris buvo sugriuvęs prieš 100 metų, o po to atstatytas). Galima ir tiesiog gėrėtis užburiančiais šios aikštės vaizdais, stebėti pro šalį keliaujančius žmones arba siurbčioti kavą seniausioje miesto kavinėje Florian (tai mėgstama garsenybių vieta). Kai įvyksta potvyniai, šį vietovė yra užliejama ir žmonės eina specialiai tam įrengtais pastoliais. Tai atrodo maždaug taip:


(aqua alta Venecijoje)

Ryalto tiltas Ryalto tiltas Ryalto tiltas
Toliau tiesiog leidomės siauromis pėsčiųjų gatvelėmis ir tiltukais iki Ryalto – seniausio ir didžiausio miesto turgaus. Pakeliui skanavome itališkais ledais gellatio, kurie man visai patiko. Vakare ši vieta atrodo ypač romantiškai ir įspūdingai. Akys vis kliuvo už suvenyrų parduotuvių, kuriose žibėjo šimtai įvairiausių stiklo dirbinių, bet apie juos dar truputi vėliau.
Venecija Gondola Gondolos vairuotojas
Kita diena buvo praleista toliau vaikštinėjant po miesto gatveles, aikštes, bažnyčias, muziejus. Visada smagu stebėti vandens eismą – ypač kaip mikliai gondolų vairuotojai dirba savo darbą siauruose kanaluose. Parodo tikrą išradingumą kai reikia prasilenkti arba padaryti staigų posūkį. Kai kurie gondolieriai dainuoja 🙂 O jei norite pasiplaukioti jų valtyje, tai teks susimokėti 80 eur už 40 min – tiesa, krizę matyt jaučia ir jie, todėl galima nesunkiai nusiderėti iki 50 eur. O jei suorganizuosite 4-5 asmenų grupę, tai ir visai pigiai gausis.
Vaisių pardavėjas Murano Burano
Dar viena diena buvo paskirta pasiplaukiojimui į toliau esančias Murano ir Burano salas. Pirmoji aišku garsėja savo stiklo dirbiniais (iš ten ir visa aibė tų gražių stiklinių niekučių, kurių pagundai negalėjau atsispirti). Stebėjome gyvą stiklo meistro pasirodymą – paprastą vazelę išpučia per mažiau nei minutę laiko, o per dar kelias sugebėjo padaryti puiką stiklinio arklio figūrėlę. Ir pagaliau Burano sala su savo žaviais spalvingais namukais ir pakrypusiu bokštu. Negali jiems likti abejingas. Sako, kad tos spalvos padėdavo žvejams surasti savo namus vėlai vakare (įdomu, ką jie prieš tai buvo pavartoję).
Gondolos Parkas Murano Šv. Marko aikštė
Venecijos laikas gana greitai pralėkė. Tai nėra klubinių vakarėlių ar trankių linksmybių miestas, todėl vakarus leidome eksperimentuodami su makaronu gamyba, vynu bei ramiais pasivaikščiojimais 🙂 Apskritai šis miestas yra toks unikalus ir su niekuo nepalyginamas, kad nenuostabu kodėl į jį suplūsta minios turistų. Jaučiu, kad ir aš dar ten sugrįšiu.

(jeigu pataikai laiką pasikelti į Campanille, tai gali įvertinti jo varpų garsą tiesiogiai – girdisi jie ir už poros kilometrų)

Kalbant apie asmeninius atradimus, tai savąjį aš netikėtai suradau Campanille bokšto viršuje (pakilimas kainuoja 8 eurus, bet to vertas). Žvelgiau žemyn į tą nuostabų žmonijos kūrinį ir netikėtai suvokiau / prisiminiau kiek daug galimybių ir kelių dar yra prieš mane. Tyliai sau pasižadėjau, kad nepaisant nieko aš tapsiu geriausiu, kuo galiu tapti per savo gyvenimą. Nepasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis būtų stačiai neatleistina.

4 comments On Buongiorno (2-oji dalis)

Palikite komentarą:

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas

Site Footer