Ilgas ilgas pasivaikščiojimas gamtoje kai leidžiasi vidurvasario saulė… Ir kaip aš galėjau užmiršti tokius dalykus? Kūnas jau buvo priverstas sukelti galvos skausmą, kad atitrauktų mane nuo mirgančių ekranų ir nesibaigiančio informacijos srauto.
Brendu per šlapią žolę, prikimštą svirplių ir lyg bundu iš kažkokio tolimo sapno. Problemos staiga susigūžta netikėtai užkluptos, tvarkingai susidėlioja į lentynėles ir dar užsidega lemputė. O juk vos prieš porą valandų jos buvo mane įtikinusios, kad esu viso labo nereikšminga dalelė didžiuliame mechanizme. Pajuntu, kad esu dalelė gamtos, o ne kompiuterių – ir nevalia to pamiršti.
Kada nors, kai baigsis krizės ir surasiu savo gyvenimo meilę, gyvensiu sau namuke prie miško ir kas vakarą eisiu pasivaikščioti.
Vasarą nesu labai operatyvus, nes apie praeito šeštadienio renginį susiruošiau parašyti tik dabar. Šiais metais bandau susipažinti kuo gyvena tinklaraštininkų bendruomenė. Login’as truputi nuvylė, tad optimistiškai užsiregistravau į blogout tikėdamasis, kad ten bus linksmiau. Ir neapsirikau
Šeštadienį teko keltis anksti, kad pagaučiau pirmąjį autobusą į Palangą. Laukiu nesulaukiu kada gi pagaliau išras teleporterius tokiems atvejams. Prisistačius į vietą buvo daug visko – ir dovanų ir naujų veidų. Ir netgi visai įdomių pranešimų. Džiugas (www.nezinau.lt) papasakojo apie iniciatyvą sukurti socialinio tinklo turinio portalą, kuris galėtų konkuruoti su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Maždaug Delfis sudarytas iš tinklaraščių medžiagos – tik 10 kartų geriau. Turiu pasakyti, kad ta idėja man labai patiko ir galėčiau netgi paskirti savo laiko jai vystyti.
Domantas (www.eziukasvilniuje.lt) papasakojo apie galimybes tinklaraščių autoriams skatinti labdaringą veiklą Lietuvoje. Juk mes galime tiesiog įsidėti nuorodas į paramos puslapius arba aprašyti projektus, kuriems reikia dėmesio. Plačiajai visuomenei tai būtų labai įdomu – žmonės kurie nori paaukoti dažnai nežino nei kaip tai padaryti, nei kam tos paramos reikia labiausiai. Pats pasižadėjau sau parašyti bent vieną ar du įrašus šia tema iki metų pabaigos.
Abu pranešimus rasite čia. Daugiau informacijos ir kitų dalyvių atsiliepimai patalpinti čia.
Vėliau buvo atsipalaidavimo dalis su konkursais, dar daugiau dovanų (pagarba organizatoriams, kad tiek jų sugebėjo iškaulyti iš rėmėjų šiais laikais), braškėmis, alumi ir pasisėdėjimu prie jūros. Šiek tiek nuotraukų iš ten:
Pabaigai pora žodžių apie Palangą, kurią pamačiau pirmą kartą po trijų metų pertraukos. Atrodo, kad reikalai kiek pagerėjo: kavinėse jau visai padoriai aptarnavo ir nebegrojo lietuviškų šlagerių ar “Русское Радио”. Žmonių per ilgąjį savaitgalį buvo daug, bet neperkrauta – pastebėjau nemažai užsieniečių iš kitų Europos valstybių. Viešbučiai vis dar plėšia nesveikas kainas, o kambarys nakčiai pas bobutę 50Lt. Jūra, deja, kaip visada šalta

Veidrodėli, veidrodėli pasakyk – kada gi baigsis krizė? Šiame įraše pabandysiu pateikti savo požiūrį. Bet pirmiausia…
ŠIS STRAIPSNIS NĖRA RAGINIMAS PIRKTI AR PARDUOTI. AUTORIUS NEATSAKO UŽ BET KOKIUS JŪSŲ PATIRTUS MATERIALINIUS NUOSTOLIUS, MORALINĘ ŽALĄ AR PRARASTĄ SIELĄ JEI VADOVAUSITĖS ČIA IŠDĖSTYTOMIS ĮŽVALGOMIS.
Ar perskaitėte? Puiku, dabar atidžiai perskaitykite viršuje esančią pastraipą dar kartą. Trumpai tariant, sprendimus priiminėkite savo galva.
Mano prognozės, kad ir kaip besistengčiau, niekada nebus visiškai tikslios. Netgi labiausiai tikėtinam scenarijui nesuteikčiau daugiau nei 20% išsipildymo tikimybės, nes:
- Pati ekonomika nėra tikslus mokslas – jos šaknys yra žmogaus psichologijoje, kuri yra iracionali.
- Yra viena kitai prieštaraujančių teorijų, todėl tuos pačius duomenis skirtingi žmonės interpretuoja kitaip.
- Reikia išanalizuoti ir susieti labai didelį kiekį informacijos (kiekvieną dieną pasirodo šimtai straipsnių, apžvalgų ir statistinių duomenų).
- Ateitis yra nedeterminuota – nauji įvykiai ir atrasti dėsniai gali sujaukti bet kokias prognozes.
Taigi padarykite sau paslaugą ir netikėkite “ekspertais”, kurie neabejoja savo teisumu ar netgi nustato tikslias datas krizės pabaigai – jų prognozės pačios pavojingiausios jūsų kapitalui.
Aš pritariu nuomonei, kad krizė gimė ir baigsis JAV, todėl savo prognozėse daugiausia dėmesio skirsiu būtent šiai šaliai. Vis dėlto problemos esmė glūdi ne pačiuose amerikiečiuose ir jų keistuose įpročiuose, o anglosaksiškame finansų sistemos modelyje, kuris šiuo metu naudojamas visame pasaulyje. JAV tik labiausiai atspindi šios sistemos būseną, todėl geriausiai tinka analizei. Tai nereiškia, kad vos tik reikalai pasitaisys ten, automatiškai saulė nušvis ir pas mus. Toliau skaityti ‘Zombinomika arba pasaulis po krizės’