Užsip**au kariauti – taip maždaug trumpai galima apibūdinti šios jau praėjusios vasaros nuotaikas. Tai gal ir gerai, kad ji baigėsi. Buvo daug visokių nesėkmių ir sumaišties tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tačiau viskas turi pradžią ir pabaigą. Blogi dalykai irgi. O kas nenužudo, tas daro mus stipresnius
Tik kažkaip nepratęs viešai rašyti ir kalbėti apie dalykus, kurie mane neramina. Tai dėlto šią vasarą tinklaraštis ir buvo aprimęs. Matyt dar reikia išmokti patikėti kitiems žmonėms ne tik savo džiaugsmingus momentus, bet ir liūdnus. Vadinasi dar yra kur augti. O tai jau savaime gerai…
Aaa ir dar sveikinu save ir visus su tinklaraštininkų diena
Spėju, kad nemažai skaitytojų yra išbandę savo jėgas šiame puikiame XXI amžiaus išradime.

Kiekvienas nusipelnėme nubrėžti savas privatumo ribas. Na, linkiu, kad gyvenimo audros nepalaužtų, o tik užgrūdintų…
Tokia citata maciau:
Never tell your problems to anyone… 20% don’t care and the other 80% are glad you have them.
Idealus soundtrack’as paskutinei vasaros dienai:
http://www.youtube.com/watch?v=jg6QmO8My00