Mėnesio archyvas spalis, 2009

Psichologijos paskaitos online

Neseniai atradau labai naudingą portalą, kuriame už dyką pateikiamos filmuotos paskaitos iš geriausių JAV aukštųjų mokyklų: www.academicearth.org. Pastaruoju metu esu susidomėjęs psichologija, tai galiu rekomenduoti puikų kursą iš Yale universiteto “Introduction to psychology”. Įdomu palyginti ir paskaitų kokybę su lietuvišku produktu ;)

Pilną kursą (20 paskaitų) rasite čia. Įvadinė paskaita:

Watch it on Academic Earth

Šiame portale taip pat sudomino ir ketinu peržiūrėti:

Asmenybės tipai pagal Carl Jung

Turbūt kiekvienam iš mūsų kasdieniniame gyvenime yra tekę susidurti su žmonių stereotipais: pvz. populiarus požiūris, kad moterys priimdamos sprendimus vadovaujasi jausmais, o vyrai protu. Ekstravertai prieš intravertus ir t.t. Tokių ir panašių teiginių ypač daug populiariose informavimo priemonėse. Aš pats labai nemėgstu bandymų skirstyti žmones į kategorijas dėl iš to kylančių etinių ir moralinių problemų. Ir turbūt daugumai nepatinka būti įspraustam į ankštą dėžutę. Tačiau kiek tai yra moksliškai pagrįsta, o kiek pramanyta?

sims

Neužsiimsiu mitų medžiokle, o verčiau supažindinsiu su vienu iš įdomesnių mokslinių paaiškinimų – Carl Jung suvokimo procesų teorija. Šis žmogus gyveno XX a. pirmoje pusėje, turėjo medicininį išsilavinimą ir yra laikomas vienu iš šiuolaikinės psichologijos tėvų (šalia tokių grandų kaip Froidas). Jis tyrė normalių žmonių psichiką ir bandė surasti bei aprašyti dėsningumus. Mokslininko darbai vėliau buvo pritaikyti tokiems populiariems asmenybės testams kaip MBTI ir socionika.
Toliau skaityti ‘Asmenybės tipai pagal Carl Jung’

Ką mes žiūrime #3

MoviesDaug laiko nutekėjo nuo paskutinės kino apžvalgos. Tad ką gero pavyko išvysti žydruose, baltuose ir visokiuose kitokiuose ekranuose pastaruoju metu?

Filmai:

  • Inglourious Basterds (2009) – naciai alternatyvioje visatoje. Apie Tarantino, šio filmo režisierių, viena ar kita ausimi jau girdėję beveik visi. Nuoširdžiai žaviuosi dauguma jo darbų, o šį kartą irgi buvau pamalonintas. Žiaurumai – yra; epiniai monologai – yra; netikėtos atomazgos – yra. Tik siužetas kiek silpnesnis nei Kill Bill ir trūko ryškesnio moteriško personažo. 9/10.
  • District 9 (2009) – mokslinė fantastika realybės šou stiliumi. Iš šito tikėjausi gerokai daugiau ir žiauriai nervino, kad visi personažai be jokios vaizduotės ar nors kiek sudėtingesnių emocijų. Na ir dar loginės skylės, kad kosminį laivą galima išmokti pilotuoti per 20 sekundžių. Pastebėjau, kad tiems, kuriems patiko Basterd’ai, nepatiko District’as – ir atvirkščiai. 7/10.
  • The International (2009) – trileris su bankais. Šis filmas patraukė mano dėmesį dėl savo temos ir režisieriaus Tom Tykwer (“Lola rennt” 1998). Galima pasigėrėti įspūdingais kadrais iš visos Europos ir puikiais aktoriais – vien Naomi Watts ko verta. Pati istorija kiek per daug supainiota ir, deja, neatsakys į klausimą, kur dingo visi pinigai (nors tema tikrai pataikė į nūdienos aktualijas). Pirk prekę europietišką. 7/10.
  • The Life Before Her Eyes (2007) – kada gi prasidės mūsų gyvenimai? Umos Thurman trūko Basterduose, o čia ji nuostabi kaip visada. Filmo siužetas tikrai stiprus ir netgi sakyčiau sukrečiantis. Nedažnai šiais laikais pasitaiko, kad nesugebėčiau atspėti atomazgos. Užduoda daugiau klausimų, negu pateikia atsakymų. 10/10.
  • Gandhi (1982) – žymiausio visų laikų indo biografija. Kadangi draugai susiruošė pakeliauti po Indiją, tai susipažinome su šia šalimi iš anksto per filmus. Įdomu buvo pažvelgti į didžio žmogaus gyvenimą ir filosofiją, nors knyga matyt atskleistų žymiai daugiau. 8/10.

Toliau skaityti ‘Ką mes žiūrime #3′

Yakudoshi arba po daug tylos

TapkėsTaigi kur aš dingau? Sunku kartais ir pačiam į šį klausimą atsakyti :) Tarkime, kad tai buvo periodas, kai tiesiog norėjau pabūti vienas su savo mintimis. Galbūt pasijaučiau per daug atsivėręs ir eilinį kartą įskaudintas. Žmonių, kurie norėjo tik gero.

Yakudoshi – tiesiog taip japonai vadina blogus metus. Tuščias periodas (arba bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio), kuris tiesiog praėjo. Pamenu, kad ėjau į darbą, bendravau su kolegomis ir su draugais, sprendžiau sudėtingas problemas. Bet visa tai lyg pro miglą, be jausmų, be pėdsako. Jeigu ne tam tikri išoriniai veiksniai, būčiau rimtai pagalvojęs apie depresiją.

Ar jau sugrįžau iš ten kur buvau? Labai tikiuosi. Būti atsiskyrus nelabai malonu. Privalau eiti į priekį, kad ir kas benutiktų.

* * *

Šiandien vaikštinėjau paupiu ir mąsčiau – o kodėl man taip norisi pabėgti, kodėl kartais taip tragiškai nepasitikiu savimi ir niekaip nepavyksta pagauti tos laimės paukštės? Ir koks keistas tas jausmas – rodos viską galiu, bet kartu ir nieko negaliu. Štai žinau, kad galiu būti mylimas, bet niekaip negaliu priversti kito žmogaus mylėti. Žinau, kad savo jėgomis galiu susikrauti didžiulius turtus, tačiau nuolat kažkas sustabdo. Kodėl visa tai? Kodėl man darosi pavydu žvelgiant į kitų žmonių pasiekimus?

Matyt, kad taip kalba susikaupęs nusivylimas ir neišsipildę norai. Jų šukių pilna mano galva. Ir kaip man jas iš ten iškuopti?

Kuopimo būdu :) Kaip ir visada iki šiol…

Yra neatitikimas tarp to ką matau aš ir to, ką mato kiti žmonės. Viduje aš jaučiuosi nusivylęs, nemylimas, neįvertintas, nors vis dar tikiu ateitimi. Aplinkinių nuomone, aš neatskleidžiu savo minčių, turiu daug keistenybių, neišnaudoju savo galimybių. Turbūt nelabai rūpinuosi kitais žmonėmis, tačiau esu geras darbuotojas, kuris jaučia pareigą – todėl už tam tikras savybes esu vertinamas. Bet niekada nesu vertinamas kaip pilna asmenybė. Visa tai turi pasikeisti. Ir tai yra tas kuopimo būdas.

Godumas

Mobilus telefonasŠioks toks viešas akmenėlis į mūsų tautinių mobilių operatorių daržą. Mano kolega, šiandien bevartydamas telefono ryšio išklotinę, aptiko gana įdomų faktą, kad visi pokalbiai (tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniai) yra apvalinami vienos minutės tikslumu. Anksčiau buvo įprasta praktika, kad mokama už pirmą minutę, o vėliau apvalinama kas 30 sekundžių (tarptautiniai skambučiai būdavo apmokestinami sekundžių tikslumu). Taigi, pasirodo, kad tyliai tyliai apvalinimo taisyklės buvo pakeistos pas visus operatorius, jų klientų nenaudai. Ir tai aišku padidino mobilaus ryšio sąskaitas kokiais 10%.

Mano komentarai būtų tokie:

  • Kodėl kaip klientas aš nebuvau aiškiai informuotas apie esminį sutarties sąlygų pasikeitimą?
  • Aš suprantu, kad gyventi reikia, bet gerbiamieji – tai yra pigus sukčiavimas, kai esu priverstas mokėti už nesuteiktas paslaugas!
  • Tik nereikia sekti pasakų, kad tiksliau apmokestinti neleidžia techninės galimybės.

Man taip pat įdomu, kodėl mūsų įstatymų leidėjai iki šiol nesiima jokių veiksmų pažaboti operatorių godumo. Juk fiksuoto ryšio tiekėjams tikslumo apribojimai yra taikomi – jiems yra sudaromos prastesnės veiklos sąlygos.