Turbūt kiekvienam iš mūsų kasdieniniame gyvenime yra tekę susidurti su žmonių stereotipais: pvz. populiarus požiūris, kad moterys priimdamos sprendimus vadovaujasi jausmais, o vyrai protu. Ekstravertai prieš intravertus ir t.t. Tokių ir panašių teiginių ypač daug populiariose informavimo priemonėse. Aš pats labai nemėgstu bandymų skirstyti žmones į kategorijas dėl iš to kylančių etinių ir moralinių problemų. Ir turbūt daugumai nepatinka būti įspraustam į ankštą dėžutę. Tačiau kiek tai yra moksliškai pagrįsta, o kiek pramanyta?

Neužsiimsiu mitų medžiokle, o verčiau supažindinsiu su vienu iš įdomesnių mokslinių paaiškinimų – Carl Jung suvokimo procesų teorija. Šis žmogus gyveno XX a. pirmoje pusėje, turėjo medicininį išsilavinimą ir yra laikomas vienu iš šiuolaikinės psichologijos tėvų (šalia tokių grandų kaip Froidas). Jis tyrė normalių žmonių psichiką ir bandė surasti bei aprašyti dėsningumus. Mokslininko darbai vėliau buvo pritaikyti tokiems populiariems asmenybės testams kaip MBTI ir socionika.

Jung’o sistema yra logiška ir gana paprastai suvokiama. Pirmiausia jis pastebėjo, kad įvairūs žmonės stebi aplinką ir reaguoja skirtingais būdais. Rinkdami informaciją vieni jų teikia pirmenybę fiziniams pojūčiams (empirikai), o kiti intuicijai (sugebėjimas įžvelgti gilesnę prasmę ir ryšius). Asmenybės testuose tai užrašoma kodo simboliu S (sensory) arba N (intuition). Toliau, žmonės skirtingai priima sprendimus: vieni vadovaujasi racionaliu mąstymu, o kiti jausmais (emocijomis, morale, vidinėmis vertybėmis). Atitinkamai žymima T (thinking) arba F (feelings) . Labai svarbu paminėti, kad šie atskyrimai nėra absoliutūs – jei žmogus pirmenybę teikia savo pojūčiams, tai dar nereiškia, kad jis/ji neturi nė lašelio intuicijos. Tiesiog naudoti „savą“ būdą yra maloniau ir lengviau.

Iš tokių pastebėjimų išplaukia, kad gali būti keturi baziniai asmenybės tipai. Vėliau psichologai susiejo juos su nuo antikos laikų žinomais tipais: sangvinikas (SF/ST), melancholikas (SF/ST), flegmatikas (NT) ir cholerikas (NF).

Jau vien šie keturi tipai suteikia daug informacijos, tačiau Jung’as gilinosi dar labiau. Jo nuomone kiekvienas iš tų procesų gali būti nukreiptas į išorę (ekstravertas – žymima E) arba į vidų (intravertas – žymima I). Pvz. vieni žmonės mąsto tyliai, o kiti garsiai ir susirinkimų metu. Todėl prieš tai aptartos 4 funkcijos (S, N, T, F) padvigubėja: jų tampa 8 (Se/Si, Ne/Ni, Te/Ti, Fe/Fi). Iš visų šitų ta, kuri individualaus žmogaus yra naudojama dažniausiai, ir nulemia ar jis/ji yra intravertas ar ekstravertas.

Pagaliau dar vienas momentas šioje teorijoje yra, kad jei žmogaus dažniausiai naudojama funkcija yra viena iš Si, Ni, Te, Fe, tai toks asmenybės tipas yra vadinamas vertintoju (nes jo vertinimo funkcija yra nukreipta į išorę, o stebėjimo į vidų), o jei viena iš Se, Ne, Ti, Fi, tai toks asmuo vadinami stebėtoju (nes atvirkščiai). MBTI sistemoje žymima atitinkamai J (judging) arba P (perceiving), o socionikoje kiek sudėtingiau.

Taigi iš tokių gana paprastų dalykų galima susidėlioti grubų žmogaus psichologinį paveikslą. Kadangi yra keturi matmenys (I/E, S/N, T/F, J/P), tai galima sukonstruoti mažiausiai 16 skirtingų kombinacijų. Asmenybės testų propaguotojai dažniausiai pateikia kiekvienai iš jų po stereotipinį aprašymą – lygindamas save su jais arba atlikdamas specialų testą žmogus gali nustatyti kuriam tipui jis priklauso. Aš pats daugiausia bendro radau su INFJ 🙂

Praktinis šios teorijos pritaikymas gali būti įvairus – pirmiausia tai leidžia geriau pažinti pačiam save ir susirasti panašaus charakterio draugų. Internete yra daug šaunių bendruomenių, o pagal savo tipą radau daug bendraminčių čia. Yra netgi specialios romantinių pažinčių tarnybos, kuriose galite susipažinti su jums „tinkamo“ tipo žmonėmis (nors kas tinka, o kas netinka tarpusavyje, niekas moksliškai dar neįrodė). Antra, gilesnis skirtingų charakterių suvokimas leis išvengti nesusipratimų ir būti diplomatiškesniems. Pvz. jausmais besivadovaujančius dažnai erzina racionalūs mąstytojai ir atvirkščiai – jei jie žinotų apie savo skirtumus, tai galėtų labiau gerbti vienas kitą ir būti atlaidesniais. Ir pagaliau, trečia, – tai leidžia pažvelgti dar vienu pjūviu į mūsų visuomenės sandarą. Atlikus statistinius tyrimus paaiškėjo, kad intravertų yra šiek tiek daugiau nei ekstravertų (52% prieš 48%). Tiek jausmais, tiek protu besivadovaujančių yra apylygiai, tik skiriasi pasiskirstymas tarp lyčių: jausmai valdo 60% moterų ir 40% vyrų, o protas atvirkščiai. Tai akivaizdžiai paneigia mitą apie mūsų kilmę iš skirtingų planetų 🙂