Po visų darbų ir slogaus rudeniško dangaus, metas prisiminti ir Kalėdų laukimą 
Kasmet jis vis toks pats ir vis kitoks. Ieškosime dovanėlių ir mintyse įsivaizduosime nušvitusius mums artimų žmonių veidus. Šiek tiek paburnosime ant prekybos centrų už komercializavimą. Spėliosime ar per Kalėdas bus sniego…
O kai pagaliau sulauksime – ak, kaip gera bus nors vieną dieną niekur neskubėti, niekuo nesirūpinti ir tiesiog dalintis tuo, ką turi geriausia su kitais žmonėmis.
Surinkau blogosferoje vykstančias gerumo akcijas, prie kurių kiekvienas iš mūsų galime prisidėti:
 Kalėdinė labdaros mugė skirta paremti darželį autizmu sergantiems vaikams. Galite dalyvauti atsinešdami parduoti savo rankdarbius arba užeiti nusipirkti dovanų. Data ir laikas – gruodžio 19 d. 11 val. Instrukcijas kaip nuvykti rasite nuorodoje. |
 Kalėdinė akcija “Apgaubkime vaikus savo delnų šiluma” kviečia prisijungti ir padovanoti savo rankų darbo mezginius vaikams, kurie niekada nepažino iš tėvų. Vyksta iki gruodžio 15d. – nuorodoje yra kontaktinė informacija, kur galima palikti savo dovanas. |
| IKI kalėdinių stebuklų akcija – jei norite padaryti gerą darbą nenueidami nuo kompiuterio, tai paspauskite ant skydelio esančio dešinėje pusėje. Jums tai nieko nekainuos, o vaikų dovanoms įkris 5 centai. Žavu |
Jau daugiau kaip mėnuo praėjo nuo spalio 5-ą dieną surengtų žudynių Kaune. Aš stengiuosi išlaikyti neutralią nuomonę ir noriu tikėti, kad teisėsaugos pareigūnai kuo greičiau ištirs tiek šio nusikaltimo, tiek su tuo galimai susijusios pedofilijos bylos aplinkybes.
Šiame rašinyje norėčiau atkreipti dėmesį į mažai nagrinėtą bylos aspektą – pradinius kaltinimus pedofilija, kurie buvo paremti D. Kedžio dukters parodymais išplatintais internete. Visuomenėje jie sukėlė ypač karštą reakciją – didelė dalis netgi išreiškė nuomonę, kad žmogžudystė gali būti pateisinta (!!!), jei mergaitė iš tiesų buvo tvirkinama. O kadangi ji pati apie tai pasakojo, tai abejonių nėra – juk vaikas negalėjo tokių dalykų išsigalvoti ir neturi motyvo meluoti.
Bet ar tikrai mes galime pasitikėti 9-metės mergaitės parodymais ir už akių nuteisti žmones?
Pasirodo, kad tai nėra taip paprasta. Šioje psichologijos paskaitoje yra pateikiamas šokiruojantis pavyzdys: studentams parodomi trys interviu su vaikais apie prieš du mėnesius vykusį incidentą – visi trys pasakoja apie tą patį įvykį, visi trys daro tai labai nuoširdžiai, tačiau visų versijos yra radikaliai skirtingos. Kai studentų paklausė kuo jie tiki – nuomonės pasiskirstė maždaug po lygiai. Panaši reakcija ir kai šis įrašas buvo parodytas vaikų psichologams, teisėjams, vaikų teisių priežiūros pareigūnams. Kaip tai galėjo nutikti?
Pasirodo, kad visi trys jie sakė tiesą, tačiau dviem iš jų prisiminimai buvo įteigti. Vaikų sąmonė yra ypač jautri manipuliacijoms ir gali būti paveikta. To pakako, kad suklaidinti net patyrusius šios srities profesionalus. Ir tam netgi nereikia jokių futuristinių smegenų plovimo aparatų – užtenka tik tendencingai suformuluoti klausimus arba sukelti abejonę. Toliau skaityti ‘Mergaitė ir pedofilai – įrodymų problema’
Idėja šiam įrašui kilo besišnekučiuojant su Kristina apie šiemet žuvusį mūsų abiejų draugą Andrių. Tebūnie tai jo atminimui.
Niekas taip nesuglumina kaip mirtis. Ta mistiška pažintis su amžinybe: išeiname ten, iš kur ir atėjome. Galbūt ten tampa geriau, o gal girgždantis samsaros ratas tuojau pat nutrenkia atgal. O gal ten tik bekraštė ir banguojanti visatos žvaigždžių jūra… Mums dar ne laikas sužinoti atsakymą.
Tik kartais norėtųsi atsukti laiką atgal ir padaryti tiems išėjusiems žmonėms daugiau, mylėti stipriau, paprašyti patarimo ar atleidimo. Bet kaip?
Viena iš budistinių tradicijų kalba apie gyvą atmintį. Pasak jų tikėjimo, praeitis niekada nemiršta – ji yra visada su mumis ir pasiekiama ranka prisiminimuose. Todėl sąmonėje galime nusišypsoti žmogui, kurio jau nebėra, ir pamatyti kaip jis šypsosi iš praeities atgal. Visa tai vyksta čia, dabar ir labai gyvai. Galime netgi pasikalbėti ir gauti atsakymą. Arba pagalbą. Ir patys pagaliau surasti ramybę savo mintimis.
Tiesiog suvokti, kad tas žmogus nemirė tol, kol egzistuosi tu. O kai tavęs nebebus, tu irgi gyvensi kažkieno kito atmintyje – išbarstytas į daugybę gabaliukų ir daugybę sąmonių. Čia ir dabar, ir per amžius.
