23 Gru 2009 3 Comments
Refleksija
Pastaruoju metu kiek sumažėjo tinklaraščio aktyvumas. Ne todėl, kad nebūtų gerų minčių, bet tiesiog todėl, kad trūksta laiko jį pildyti :p Mano socialinis grafikas sukasi neįtikėtinu greičiu, o jei ir atsiranda koks laisvas vakaras, tai ir jis dažniausiai užpildomas filmais, arba mokymusi, arba knygomis, arba… Prie to dar aišku prisideda šventinis sezonas ir visur prasiskverbiantys socialiniai tinklai. Nėra kada prisėsti ir reflektuoti. O gaila…
Nes tai, ką mes sukaupiame tomis tylos ir pasibuvimo su savimi minutėmis yra ypač svarbu. Tai yra pamatas, ant kurio statome ateitį. Dalykai, kurie dabar vyksta mano gyvenime – dar pernai rašydamas tinklaraštį galėjau tik pasvajoti. Ir iš tiesų svajojau. Neįtikėtina kaip tos mintys viena po kitos ėmė materializuotis. Tarytum koks magnetas jas trauktų (“The Secret” matyt iš tiesų veikia). Bet niekada negalime nustoti svajoti. Niekada nesakyti Mefistofelio žodžių.
Per refleksiją mes pažįstame pasaulį, o per dalinimąsi atrandame laimę.
Taigi mano rašiniai niekur nedingsta, jų dar bus daug. Ir jau greitai.
Gru 23, 2009 @ 13:28:39
Dziaugiuosi ir vel tave skaitydama:)
Gru 23, 2009 @ 21:21:47
Džiugu girdėti.Tavo blogą visada įdomu ir naudinga paskaityti – nuteikia optimistiškai. Visada stebėjausi tavo sugebėjimu nepasiduot nepaisant nesėkmių ( kiek skaičiau šį blogą, susidarė įspūdis, kad jų pasitaikydavo ) .
Vieną kartą, kai nepasidaviau ir laikiausi principo: „prieš nuleidžiant rankas reikia išbandyti viską, kas yra tavo valioje, ir tuomet net ir nepasiekęs tikslo, tu žinosi, jog padarei viską ką galėjai“. Tuo metu, kai pagalvojau, kad išbandžiau viską ką galėjau, aš nurimau, ir po poros dienų siektas tikslas pats atėjo pas mane. Taigi, svarbiausia nenuleisti rankų, toks būtų mano šventinis patarimas
Gru 25, 2009 @ 20:34:38
aš tai visada stengiuosi vadovautis vieno bičiulio posakiu, kad 80 procentų problemų išsisprendžia pačios. tai padeda susikaupti ir mąstyti teigiamai