Mėnesio archyvas vasaris, 2010

Finansų apskaita internetu lietuviškai piniginei

money-bagTiems, kurie rūpinasi savo piniginės turiniu (o sumanūs žmonės daro tai ne tik per krizes), gali praversti asmeninių finansų apskaitai skirtos interneto tarnybos. Dauguma jų yra nemokamos ir turi gana plačias galimybes. Jei neturite savo sistemos ir mėnesio pabaigoje laužote galvą, kur dingsta pinigai, tai gali būti puiki pradžia atgauti kontrolę. Na o jei kaupiate piniginėje krūvas popierinių čekių, tai galite savo išlaidas pradėti sekti ir valdyti tiesiog mobiliuoju telefonu. Pateikiu trumpą apžvalgą geriausių mano surastų produktų.

Tarnybų paslaugų kokybę vertinau pagal šiuos kriterijus:

  • Bazinės funkcijos (sąskaitos, pajamų ir išlaidų sekimas, ataskaitos)
  • Biudžeto sudarymas
  • Išvaizda ir patogumas naudoti
  • Mobilus portalas
  • Duomenų importavimas iš ebanko (kaip tai atlikti su lietuviškais ebankais žr. straipsnį čia)
  • Pasikartojantys mokėjimai (pvz. sąskaitoms, kurias apmokate kiekvieną mėnesį)
  • Priminimai apie sąskaitas

Toliau skaityti ‘Finansų apskaita internetu lietuviškai piniginei’

Apie princus ir lapes

Mažasis princasAš nežinau kodėl kaskart kai laimė
Aplanko mus, mes klausiame jos kainos…

(Ieva Narkutė “Šaltoj nakty, kai mylim”)

Pastaruoju metu buvau primintas apie Mažąjį Princą ir jo pokalbį su lape. Apie tai, kaip tampi atsakingas už tą asmenį, kurį prisijaukini. Už jo jausmus ir viltis. Ir mąsčiau ar tai teisinga. Ar mes iš tiesų galime tikėtis tokio įsipareigojimo iš mums artimų žmonių ir ar tai ilgainiui netampa jiems nepakeliama našta?

Juk kiekvienas santykis turi pabaigos nuojautą – net jeigu tai romantiškasis “kol mirtis mus išskirs” prie altoriaus. Pusė pastarųjų, kaip žinome, pasibaigia dar gerokai anksčiau. Ir tada viskas griūna. Viskas, kas buvo duota, staiga praranda prasmę – tarytum nematoma ranka pasiimtų.

Kaip aš galiu pažadėti amžinai neišduoti kito žmogaus jei kartais negaliu pasitikėti netgi savimi? O kas jeigu aš norėsiu išeiti? Kuo didesnės grandinės mane riš, tuo labiau norėsiu. Ir jausiu kaltę už savo veiksmus. Vadinasi įsipareigojimai tampa našta. Kaina, kurią reikia sumokėti už santykio buvimą?
Toliau skaityti ‘Apie princus ir lapes’