Kartą, seniai seniai, sugalvojo Tamagochis, kad gerai būtų nuvažiuoti į kalnus ir išmokti nusileisti su slidėmis. Kaip tarė, taip ir padarė – su nepatogiu turistiniu autobusu nudardėjo iki Slovakijos, bandydamas nors pusvalandį numigti jo sėdynėse, o nuvykęs krykštavo iš džiaugsmo ir siuntinėjo sms žinutes draugams į Lietuvą (nes tada dar nebuvo facebook’inimo ir tweet’inimo). Pirmoji pažintis su kalnais iki šiol dar gerai įsirėžusi į atmintį… Didingumas, iššūkiai ir vidinė ramybė.
Nuo to laiko daug visko nutiko. Teko apsilankyti slidinėjimo kurortuose Čekijoje ir Latvijoje. Išmokau leistis tiek su slidėmis, tiek su snieglente. Ir štai su draugais neseniai vėl aptarinėjome besibaigiančios žiemos džiaugsmus – nusprendėme apsilankyti dar lietuviams mažai pažįstamoje Švedijoje.
Žiemos sportu aišku labiau garsėja jų kaimynė Norvegija, tačiau švedai taip pat turi gabaliuką kalnų – iki jų lengviau nuvažiuoti savu transportu ir kainos ne taip smarkiai kandžiojasi. Turbūt populiariausias ir geriausias jų kurortas yra Are miestelyje (tariasi kaip “Ore”), 660km į šiaurę nuo Stokholmo. Vykstant su mašina, rekomenduoju nuvažiuoti iki Rygos, o tada persikelti keltu per jūrą.
Beje, pati jūra kovo pradžioje buvo sukaustyta ledo ir plaukiant niekaip neapleido Titanikiškas jausmas – kad tuoj atsitrenksime į kokį ledkalnį…
Toliau skaityti ‘Švedija ir slidinėjimas Are’
Žinau, kad blog’as pastaruoju metu kiek apmiręs ir, kad man reikės kažką su tuo daryti 
Tiksliau kažką daryti su laiko valdymu, kad galėčiau jam skirti daugiau dėmesio. Bet apie tai suksiu galvą po atostogų.
