O iš tiesų tai mėlynragis. Būtent tokios spalvos ragais vienas visiems gerai žinomas padaras puikavosi ant bilieto. XIII-oji šio festivalio iteracija buvo dedikuota velniams.
Kalbu, žinoma, apie “Mėnuo Juodaragis” – kasmetinį alternatyvios muzikos, neo-folko ir pagoniškos kultūros festivalį. Šį kartą jis vyko šalia Aukštadvario ir ten esančios “velnio duobės”. Renginyje sutikau daug pažįstamų veidų, tarp jų ir tinklaraštininkus Jago bei Siestą.
Toliau skaityti ‘Juodaragis 2010′
Šis įrašas yra ciklo tęsinys – pradžia čia.
Praeitose dalyse kalbėjau apie saviapgaulės mechanizmą ir iš to kylančią būseną, kai žmogus nesuvokia problemos, todėl ir negali jos išspręsti. Ačiū Vincentui už papildymą apie suvokimo disonanso teoriją, kuri irgi iš esmės aprašo tą patį efektą. Šiandien pagaliau pakalbėsiu kaip išsivaduoti iš dėžių 
Pirmas ir pats paprasčiausias būdas išvengti saviapgaulės, tai nepakliūti į ją apskritai. Praeitoje dalyje pasakojau istoriją su kūdikiu ir nubrėžiau schemą. Jeigu vienas iš tėvų būtų iš karto sureagavęs, tai nebūtų reikėję jokių pasiteisinimų ir tylaus pykčio. Veiksmas vyktų taip: jis arba ji atsibudo => išgirdo verksmą => nusprendė sureaguoti => išsprendė situaciją => grįžo miegoti. Viduje malonus jausmas, kad pasielgė teisingai: nuramino vaiką ir nepažadino sutuoktinio. Tai visiškai kitoks rezultatas, negu pradžioje būtų kovojęs su savimi, tada supykęs ir “pasiaukojančiai” atlikęs savo pareigą.
O ką daryti jeigu jau pakliuvau į dėžę? Iš pradžių būtina sustoti daryti tai, ką dariau iki šiol, nes saviapgaulė lemia, kad neteisingai suvokiu aplink vykstančius įvykius. Tada atsekti koks mano pasirinkimas sukėlė šį vidinį prieštaravimą, pripažinti klaidą ir ją ištaisyti.
Toliau skaityti ‘Šviesa ateina iš žmonių (3-ioji dalis)’
Šis įrašas yra ciklo tęsinys – pradžia čia.
Praeitoje dalyje kalbėjau apie būseną kai žmogus turi problemą, tačiau nesuvokia ją turįs. Dabar apžvelgsiu kaip ji atsiranda.
Knygoje yra pateikiamas iliustruojantis pavyzdys: naktį du sutuoktiniai miega ir vienas iš jų pažadinamas kūdikio verksmo. Akimirkai jis arba ji turi pasirinkimą – arba atsikelti ir nuraminti vaiką arba ne. Jeigu įvyksta pirmas atvejis, tai situacija yra lengvai išsprendžiama, kūdikis nurimsta, o tėvas arba mama grįžta į lovą ir miega toliau.
Žymiai sudėtingesnis yra kitas atvejis. Tas pats žmogus, tokiose pačiose aplinkybėse guli lovoje ir girdi verkiant vaiką, tačiau nusprendė kol kas nereaguoti. Jis arba ji jaučia, kad pasielgė neteisingai. Protas tuoj pat ateina į pagalbą ir ima kurti paaiškinimus, kurie sušvelnina kaltės jausmą: “juk aš jaučiuosi toks pavargęs”, “rytoj man anksti keltis” ir t.t. Galbūt žvilgsnis nukrypsta į šalia miegantį sutuoktinį – “kodėl jis/ji gali saldžiai miegoti, o aš visada privalau rūpintis vaiku”? Netikėtai gimsta nusivylimas ir tylus kaltinimas šalia gulinčiam žmogui, nes jis/ji “nevykdo” savo pareigų.
Toliau skaityti ‘Šviesa ateina iš žmonių (2-oji dalis)’
Pernai, keistų sutapimų dėka, man į rankas pateko neišvaizdi knygelė “Leadership and self-deception”, išleista Arbinger instituto. Ir dabar jau galiu užtikrintai pasakyti, kad tai ko gero vertingiausia, ką man teko skaityti per pastaruosius penkerius metus. Joje aš radau atsakymus į man svarbius klausimus. Kokie jie?
Kodėl žmonės nuolat bando išnaudoti ir skaudinti vieni kitus? Kodėl jie nenori klausytis? Kodėl kartais atrodo, kad visi kiti yra sėkmingesni už mane? Kiek nusivylimų yra per daug? Kodėl taip sunku mintimis būti čia ir dabar?
Tai turėtų būti iš tiesų geras atsakymas, kad aprėptų tiek daug. Dėl riboto tinklaraščio įrašo formato, teks padaryti seriją pasakojimų šia tema.
Pradėsiu nuo vieno paprasto pastebėjimo. Trumpam susimąstykite ir prisiminkite asmenį, kurio labai nemėgstate. Kodėl jis arba ji jums nepatinka? Kokiomis savybėmis tas asmuo pasižymi?
Atmintyje galiu surasti net keletą tokių. Tai linkę manipuliuoti, meluojantys, savanaudiški, netgi kartais sadistiški žmonės. Tikrai nenorėčiau su jais kartu gyventi ar dirbti. Greičiausiai kažką panašaus teko patirti ir jums.
Kaip manote, ar kiti žmonės taip pat pastebi tas neigiamas savybes šiame konkrečiame asmenyje? Esu įsitikinęs, kad dauguma jaučia. Tik vieni savo nuomonę išsako garsiai ir net pereina į konfliktą, o kiti tyliai ignoruoja.
Tačiau iš tiesų geras klausimas yra šis: ar tas asmuo, apie kurį mąstote, žino kokiomis savo savybėmis atstumia aplinkinius? Daugumoje atvejų ne! Tie mano paminėti žmonės tikrai nesutiktų, kad jie manipuliuoja, meluoja ir yra savanaudiški. Jie netgi nuoširdžiai pergyvena kai aplinkiniai kaltina ir atstumia juos. Pasaulis jiems atrodo šiek tiek niūroka ir nedraugiška vieta, kuriame visi kiti yra savanaudiški. Šių žmonių moto galėtų būti “aš taip stengiuosi, bet kiti manęs nemėgsta”.
Toliau skaityti ‘Šviesa ateina iš žmonių (1-a dalis)’
 | Tema Aquarius 2.0 (K2) (c) 2009 Tamagochi |
