Mėnesio archyvas gruodis, 2011

2011 riešuto kevale

2011 gruodis 31 Asmeniniai. 5 Komentarai

image

Dar vieni metai istorijon. Kuo jie pasižymėjo?

Pabaigai linksma apžvalga iš JibJab

Laimingų Naujųjų Metų !

Pamokos

2011 gruodis 30 Asmeniniai. 5 Komentarai

lessonsŠių metų pradžioje pirmą kartą nerašiau sau jokio tikslų sąrašo. Norėjau sužinoti kas iš to išeis – ar tapsiu laimingesnis, jeigu nustosiu jų vaikytis? Dabar žinau: nėra jokio skirtumo :)

Tačiau turėjau vilčių. Iš serijos “gal subjektas X parodys man šiltus jausmus” arba “gal verslas Y pasiseks” ir t.t. O gyvenimas ėmė ir susisuko taip, kad praėjusius metus savo biografijoje galėčiau pavadinti “neišsipildžiusių vilčių metai”. Taigi šilti jausmai uodegon, kartu su startup’ais ir dar krūva kitų dalykų.

Bet buvo ir malonių akimirkų, kai netikėtai gavau daugiau negu galėjau tikėtis. Labai permainingi metai.

Ko aš dar išmokau per 2011-uosius:

  1. Nekritikuok savo boso. Nes atleis.
  2. Nedirbk milijonieriams. Nesėkmės atveju tu prarasi daug, o jiems tai bus tik menkas nuostolis.
  3. Jei tavo idėja po 5 metų nebus verta 30 mln. LTL, negaišk laiko su startup akseleratoriais.
  4. Nedirbk namuose vienas – keliauk į co-working centrą.
  5. Suvilioti merginą pakanka trijų dalykų (svarbos mažėjimo tvarka): statusas, humoras, išvaizda.
  6. Sena meilė ne tik rūdija, bet tos rūdys persiduoda ir kitiems jausmams. Išmesk ir daugiau net į tą pusę nežiūrėk.
  7. Dėtis sunkiai pasiekiamu yra gera taktika: tiek ieškant darbo, tiek kabinant panas.
  8. Gyvenimas ties 30 nesibaigia.

Apie dalinimąsi

2011 gruodis 28 Asmeniniai. 1 Komentaras

wrapped_present_boxTokia Kalėdoms visai aktuali tema. Prasidėjo ji nuo pamąstymų, kodėl aš vis dar noriu rašyti viešą tinklaraštį? Juk atsilieku nuo laikmečio, sklidinai užpildyto Facebook, Twitter, Skype, Google+, Flickr ir kitomis “modernaus bendravimo” priemonėmis. Visos jos leidžia pasidalinti mintimis greičiau, patogiau ir nenulipant nuo klozeto. O net jei ir įtikinčiau save, kad tinklaraščiuose yra daugiau kokybės – tai vis dar neatperka mano sugaišto laiko, kurį galėčiau panaudoti uždirbti pinigus, pažiūrėti puikiausią filmą, pakabinti merginą ar tiesiog prisigerti alaus.

Atsakymas labai paprastas: aš rašau, nes tai darydamas atiduodu dalelę savęs.

Daugybė žmonių gyvena ribotame pasaulyje, kuriame jie nuolatos dėl kažko kovoja: pinigų, dėmesio, meilės. Labai lengva pasiduoti šiai iliuzijai ir pačiam tuo patikėti. Tokiu būdu atslenka tamsa ir eina dienos pro šalį, vienodos lyg du vandens lašai. Vienintelis priešnuodis joms yra davimas. Nesvarbu kokia forma.

Tada į pasaulį sugrįžta stebuklai. Nė kiek neperdedu – aktyviausiais tinklaraščio gyvavimo metais, mano paties gyvenime dėjosi milžiniški pokyčiai. Netikėtai atsirasdavo nauji žmonės ir naujos galimybės. Nuostabios mintys pačios liedavosi. Pamenu, kad tam užteko vos keturių mėnesių nuo pradžios.

Duodamas žmogus automatiškai pakeičia savo požiūrį iš “visko yra mažai, todėl reikia kovoti” į “visko yra daug, todėl reikia dalintis”. O kai aplinkui yra pilnatvė, tada pasaulis mus irgi apdovanoja. Galvodami apie kitų poreikius, pradedame juos geriau suprasti. Tad mažiau pykstame dėl niekų :)

Man nuostabu stebėti kokia galinga visuomene mes tampame šiuo trumpu Kalėdų laikotarpiu. Jau minėjau, kad davime gimsta stebuklas. Už tai aš esu pasiruošęs atleisti netgi visą mėnesį skambančius “jingle bells”.

Ir žinote ką, mes juk galime tai daryti kiekvieną dieną…