Žinau, kad blog’as pastaruoju metu kiek apmiręs ir, kad man reikės kažką su tuo daryti 
Tiksliau kažką daryti su laiko valdymu, kad galėčiau jam skirti daugiau dėmesio. Bet apie tai suksiu galvą po atostogų.
O kol kas tepu snieglentę į Švediją, Are slidinėjimo kurortą. Sugrįžęs tikiuosi rasti pavasarį ir žibučių…
Aš nežinau kodėl kaskart kai laimė
Aplanko mus, mes klausiame jos kainos…
(Ieva Narkutė “Šaltoj nakty, kai mylim”)
Pastaruoju metu buvau primintas apie Mažąjį Princą ir jo pokalbį su lape. Apie tai, kaip tampi atsakingas už tą asmenį, kurį prisijaukini. Už jo jausmus ir viltis. Ir mąsčiau ar tai teisinga. Ar mes iš tiesų galime tikėtis tokio įsipareigojimo iš mums artimų žmonių ir ar tai ilgainiui netampa jiems nepakeliama našta?
Juk kiekvienas santykis turi pabaigos nuojautą – net jeigu tai romantiškasis “kol mirtis mus išskirs” prie altoriaus. Pusė pastarųjų, kaip žinome, pasibaigia dar gerokai anksčiau. Ir tada viskas griūna. Viskas, kas buvo duota, staiga praranda prasmę – tarytum nematoma ranka pasiimtų.
Kaip aš galiu pažadėti amžinai neišduoti kito žmogaus jei kartais negaliu pasitikėti netgi savimi? O kas jeigu aš norėsiu išeiti? Kuo didesnės grandinės mane riš, tuo labiau norėsiu. Ir jausiu kaltę už savo veiksmus. Vadinasi įsipareigojimai tampa našta. Kaina, kurią reikia sumokėti už santykio buvimą?
Toliau skaityti ‘Apie princus ir lapes’
Iš tiesų tai ne tiek jau ir daug filmų mačiau praėjusius kelis mėnesius, nes galva buvo užimta kitais dalykais. Trumpa apžvalga:
Pirmasis įrašas 2010 !!! Su naujausiais metais.
Turiu pripažinti, kad esu tikslų, sąrašų ir kategorijų fanas. Metų pradžioje niekaip neatsispiriu pagundai.
Toliau skaityti ‘You must do something before you’re 30′
Vai vai vai, štai štai štai ir pasibaigė 2009 – kad juos kur galai… Geri metai buvo – netgi nepaisant visokių ten juodųjų mėnulių ožiaragio ženkle ir pasaulinių ekonomikos krizių. O kalbant apie galus (dar liaudyje vadinamus topais):
Metų atradimas: Martin Buber filosofija (išplėtota Arbinger instituto) – apie tai dar būtinai pakalbėsiu vėliau.
Metų atlikėja: Emilie Autumn (šitas akivaizdu iš Last.fm topų)
Metų daina: Chiwa Saito – Staple Stable
Metų kelionė: Italija (na iš tiesų ji buvo vienintelė, tai nebuvo sunku apsispręsti)
Metų filmas: Skaitovas (The Reader)
Metų knyga: Sara Poisson “Čiupinėjimo malonumas”
Metų įvykis: (censored)
Metų renginys: sausio 16-osios riaušės
Metų blog’as: žinau, bet nesakysiu, kad po to nepasikeltų
Gerų visiems naujų 2010 metų !!!
28 – it was a very good year… bet jie jau baigėsi. Šiandien šio tinklaraščio autoriui 29.
Metas susiimti ir judėti į priekį
Pastaruoju metu kiek sumažėjo tinklaraščio aktyvumas. Ne todėl, kad nebūtų gerų minčių, bet tiesiog todėl, kad trūksta laiko jį pildyti 
Mano socialinis grafikas sukasi neįtikėtinu greičiu, o jei ir atsiranda koks laisvas vakaras, tai ir jis dažniausiai užpildomas filmais, arba mokymusi, arba knygomis, arba… Prie to dar aišku prisideda šventinis sezonas ir visur prasiskverbiantys socialiniai tinklai. Nėra kada prisėsti ir reflektuoti. O gaila…
Nes tai, ką mes sukaupiame tomis tylos ir pasibuvimo su savimi minutėmis yra ypač svarbu. Tai yra pamatas, ant kurio statome ateitį. Dalykai, kurie dabar vyksta mano gyvenime – dar pernai rašydamas tinklaraštį galėjau tik pasvajoti. Ir iš tiesų svajojau. Neįtikėtina kaip tos mintys viena po kitos ėmė materializuotis. Tarytum koks magnetas jas trauktų (“The Secret” matyt iš tiesų veikia). Bet niekada negalime nustoti svajoti. Niekada nesakyti Mefistofelio žodžių.
Per refleksiją mes pažįstame pasaulį, o per dalinimąsi atrandame laimę.
Taigi mano rašiniai niekur nedingsta, jų dar bus daug. Ir jau greitai.
Po visų darbų ir slogaus rudeniško dangaus, metas prisiminti ir Kalėdų laukimą Kasmet jis vis toks pats ir vis kitoks. Ieškosime dovanėlių ir mintyse įsivaizduosime nušvitusius mums artimų žmonių veidus. Šiek tiek paburnosime ant prekybos centrų už komercializavimą. Spėliosime ar per Kalėdas bus sniego…
O kai pagaliau sulauksime – ak, kaip gera bus nors vieną dieną niekur neskubėti, niekuo nesirūpinti ir tiesiog dalintis tuo, ką turi geriausia su kitais žmonėmis.
Surinkau blogosferoje vykstančias gerumo akcijas, prie kurių kiekvienas iš mūsų galime prisidėti:
 Kalėdinė labdaros mugė skirta paremti darželį autizmu sergantiems vaikams. Galite dalyvauti atsinešdami parduoti savo rankdarbius arba užeiti nusipirkti dovanų. Data ir laikas – gruodžio 19 d. 11 val. Instrukcijas kaip nuvykti rasite nuorodoje. |
 Kalėdinė akcija “Apgaubkime vaikus savo delnų šiluma” kviečia prisijungti ir padovanoti savo rankų darbo mezginius vaikams, kurie niekada nepažino iš tėvų. Vyksta iki gruodžio 15d. – nuorodoje yra kontaktinė informacija, kur galima palikti savo dovanas. |
| IKI kalėdinių stebuklų akcija – jei norite padaryti gerą darbą nenueidami nuo kompiuterio, tai paspauskite ant skydelio esančio dešinėje pusėje. Jums tai nieko nekainuos, o vaikų dovanoms įkris 5 centai. Žavu |
Idėja šiam įrašui kilo besišnekučiuojant su Kristina apie šiemet žuvusį mūsų abiejų draugą Andrių. Tebūnie tai jo atminimui.
Niekas taip nesuglumina kaip mirtis. Ta mistiška pažintis su amžinybe: išeiname ten, iš kur ir atėjome. Galbūt ten tampa geriau, o gal girgždantis samsaros ratas tuojau pat nutrenkia atgal. O gal ten tik bekraštė ir banguojanti visatos žvaigždžių jūra… Mums dar ne laikas sužinoti atsakymą.
Tik kartais norėtųsi atsukti laiką atgal ir padaryti tiems išėjusiems žmonėms daugiau, mylėti stipriau, paprašyti patarimo ar atleidimo. Bet kaip?
Viena iš budistinių tradicijų kalba apie gyvą atmintį. Pasak jų tikėjimo, praeitis niekada nemiršta – ji yra visada su mumis ir pasiekiama ranka prisiminimuose. Todėl sąmonėje galime nusišypsoti žmogui, kurio jau nebėra, ir pamatyti kaip jis šypsosi iš praeities atgal. Visa tai vyksta čia, dabar ir labai gyvai. Galime netgi pasikalbėti ir gauti atsakymą. Arba pagalbą. Ir patys pagaliau surasti ramybę savo mintimis.
Tiesiog suvokti, kad tas žmogus nemirė tol, kol egzistuosi tu. O kai tavęs nebebus, tu irgi gyvensi kažkieno kito atmintyje – išbarstytas į daugybę gabaliukų ir daugybę sąmonių. Čia ir dabar, ir per amžius.
 | Tema Aquarius 2.0 (K2) (c) 2009 Tamagochi |
