Asmeniniai

25 Lie 2009 10 Comments

Raudoni vakarai

Ilgas ilgas pasivaikščiojimas gamtoje kai leidžiasi vidurvasario saulė… Ir kaip aš galėjau užmiršti tokius dalykus? Kūnas jau buvo priverstas sukelti galvos skausmą, kad atitrauktų mane nuo mirgančių ekranų ir nesibaigiančio informacijos srauto.

Brendu per šlapią žolę, prikimštą svirplių ir lyg bundu iš kažkokio tolimo sapno. Problemos staiga susigūžta netikėtai užkluptos, tvarkingai susidėlioja į lentynėles ir dar užsidega lemputė. O juk vos prieš porą valandų jos buvo mane įtikinusios, kad esu viso labo nereikšminga dalelė didžiuliame mechanizme. Pajuntu, kad esu dalelė gamtos, o ne kompiuterių – ir nevalia to pamiršti.

Kada nors, kai baigsis krizės ir surasiu savo gyvenimo meilę, gyvensiu sau namuke prie miško ir kas vakarą eisiu pasivaikščioti.

by Tamagochi in Asmeniniai

29 Geg 2009 5 Comments

Dalinimasis

Pasiilgau nuoširdumo savyje, todėl kurį laiką matyt ir nebuvo įrašų. Kai aplinkui tiek daug visko vyksta ir stengiuosi padėti kiek galima daugiau žmonių, galų gale kažkaip pamirštu save. Amžinas balansavimas: tie, kurie turi ką pasakyti, tyli, o tie kurie kalba, tik tauškia niekus. Tokia jau matyt mano prigimtis, kad reikia išgyventi dalykus savyje, kad galėtum jais pasidalinti su kitais. Man visada buvo mistika kaip ekstravertai sugeba tai atlikti atvirkščia tvarka.

O ir geriausiai rašyti sekasi, kai darau tai sau, o ne kitiems. Nes prieš save nieko negaliu nuslėpti – esu visiškai nuogas, netgi be figos lapelio. Štai ir dabar bandau save įtikinti, kad tai, ką dabar rašau yra tik mano paties dienoraštis. Nežinau ar skelbsiu iki nepadėsiu taško. Štai taip jaučiu, kad gyvenu, kad kūryba srūvena tiesiog čia ir dabar. Atsikratau nereikalingų butaforijų.

Apskritai labai keistas periodas vyksta aplink mane ir manyje. Jaučiu, kad keičiuosi, nors išlieku toks pat. Kartais atrodo, kad išdalinu, prarandu dalelę savęs, tačiau čia pat atrandu ją kituose žmonėse – ir ji sugrįžta kaip vienas gerai žinomas meškinas pasibuvęs svečiuose. Tokių ekskursijų dėka per pastaruosius pusę metų sužinojau daugiau dalykų apie save negu per praėjusius penkerius metus. Tas intensyvumas nesuvokiamas ir užimantis kvapą, bet kartu ir be galo malonus. Matyt vis dar bandau susigaudyti. Kad ir ką bedaryčiau, kad ir ką bepatirčiau – visada yra dar kažkas.

Grįžtant prie žemiškų dalykų, pastaruoju metu daug domėjausi psichologija – susipažinau išsamiau su charakterio tipais, HSP (Highly Sensitive Person), vidinės apgavystės (self-deception) filosofija. Iš viso šito išeitų puikus rašinių ciklas. Nepamiršau ir finansų – pagaliau jaučiu galintis parašyti rimtesnį straipsnį visiems įdomia tema „kada baigsis krizė“ Kitą savaitę jau išsiprašiau laisvą dieną, kad apsilankyti login 2009. Nebus kada nuobodžiauti.

by Tamagochi in Asmeniniai

18 Geg 2009 1 Comment

Akimirka žavinga

Pavasaris. Tai jo svaiginanti aura neišvengiamai susijusi su blogo įrašų sumažėjimu pastaruoju metu. Bet juk reikia palaikyti formą
 

Ai kokia čia forma, kai laimės hormonai tiesiog trykšta pro ausis. Seratonino ir jausmų perteklius. Svaigstu nuo visko kas vyksta aplinkui – vaikausi pienių pūkelius, traukiu obelų kvapą, jaučiu atbundančias žmonių emocijas… Jos pagauna mane kaip vandenynas, įsuka, nepaleidžia nė už ką. O ir nenorėčiau būti paleidžiamas. Begalinis kūrybiškumo srautas rodos ranka pasiekiamas, todėl semiuosi iš jo, oj kiek visko semiuosi. Užsirašau į savo mažą žalią idėjų knygelę. Temų užteks visiems metams. Nuostabu yra suvokti kiek dar daug nepatirtų dalykų laukia manęs ir kaip yra gera tiesiog gyventi.
 

Dievinu šį metą… Pavasaris yra gėris!

by Tamagochi in Asmeniniai

15 Geg 2009 1 Comment

Eurovizijos balsavimo schema

Artėjant šeštadieniui neblogai būtų susipažinti su oficialia Eurovizijos balsavimo schema.
Sėkmės

by Tamagochi in Asmeniniai

17 Bal 2009 4 Comments

Out of office: Italija

Atostogos – labai laiku ir vietoje šiuo metu. Metas kai galėsiu pabūti tik su savimi ir savo mintimis, kurios šiek tiek išsibarsčiusios pastaruoju metu. Tuo mane ir žavi kelionės, kad tai yra prisilietimas prie savęs.

Kišenėje bilietai kartu su Lonely Planet knyga, o tinkamą nuotaiką pasigausiu pakeliui.

Visą ateinančią savaitę klajosiu po amžinojo miesto gatveles, gėrėsiuosi antikiniais meno kūriniais, ragausiu picą ir makaronus, plaukiosiu su gondola po Venecijos kanalus. Skamba jau visai neblogai. Ciao ^_^

by Tamagochi in Asmeniniai

12 Bal 2009 2 Comments

Velykos

Su Šv. Velykom mieli šio tinklapio skaitytojai ir atsitiktiniai praeiviai. Metas atsinaujinti, atverti langus ir įsileisti pavasarį. Atgimti dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą… Ir ne, čia nebus jokių banalių dažytų kiaušinių paveiksliukų

by Tamagochi in Asmeniniai

06 Bal 2009 6 Comments

Ain’t no sunshine when she’s gone

Šis įrašas nebus labai linksmas, bet bus dar ir optimistiškų šį pavasarį.

Prieš penkis mėnesius sutikau vieną nuostabiausių žmonių, o neseniai ji mane paliko… Ir tik vėjui galiu pasiguosti.
 
Kadangi šį tinklaraštį skaito ir žmonės, su kuriais matausi kiekvieną dieną, tai kurį laiką būsiu truputi irzlesnis jų atžvilgiu nei įprastai. Teks su tuo susitaikyti, o po to vėl grįšiu į normalų ritmą. Atleiskit man…

Tai buvo pati keisčiausia meilės istorija kokią tik esu turėjęs – jei ją taip galima pavadinti. Geriausias dalykas nutikęs man per 5 pastaruosius metus. Kai jau atrodė, kad pasaulis nebemoka nustebinti – staiga atsiranda ji ir viską pakeičia. Jos dėka iš naujo suradau save, bet apie tai ji niekuomet nesužinos. Kaip ir nesužinos kokią didžiulę įtaką daro aplinkiniams ir koks dėkingas jai esu už viską.
 
Neabejoju, kad kai sutiksiu savo meilę, su šia mergina mes galėsime būti geriausiais draugais pasaulyje – o iki to laiko nelemta daugiau bendrauti. Matyt, kad susitikome per anksti, kai nė vienas dar nebuvo tam pasiruošęs.
 
Belieka tikėti, kad viskas tik į gerą – kad ir kaip keista kartais būtų.
Skaityti toliau

by Tamagochi in Asmeniniai

02 Bal 2009 10 Comments

Mylėti save

Brėško ankstyvo pavasario rytas, o jis įsisiautęs į savo šiltą juodą paltą skubėjo link troleibuso stotelės. Lengvai susitaršę tamsūs plaukai draikstėsi vėjo pagauti. Susirūpino, kad gal reikėjo pasiimti kepurę, bet jau per vėlu. Pailgas mažyčiais spuogeliais nusėtas veidas, kurie kamavo nuo pat brendimo. Žvitrus prieš save sukoncentruotas žvilgsnis, bet kartu ir paniręs kažkur anapus. „Tu vaikščioji taip, lyg skraidytum padebesiais“ – kažkada būdamas mažas gavo pastabą ir priėmė ją kaip komplimentą. Žvilgsnis tas pats, tik mintys kitokios.

Stotelė tokia kaip visada – pilna sustirusių žmonių. Daugiausia merginos. Atvažiavo troleibusas – 9 – hmm jam nelabai tiko, bet kažkodėl nenorėjo pasilikti čia. Ilgai važiuoti juo ir neketino, todėl išdidžiai ignoravo tuščias vietas. Dar leidžiantis nuo Žirmūnų kalno, išvydo užpakalyje važiuojantį naujos kartos išvaizdų troleibusą ant kurio puikavosi užrašas „17″. Štai šito jam reikia.

Kitoje stotelėje kartu su žmonėmis išsmuko lauk. Čia irgi daug merginų. Žvilgsnis tiesiog automatiškai lipo prie jų apnuogintų kojų, vėjyje kedenamų ilgų palaidų plaukų. Pavasarį jos atrodė 10 kartų patrauklesnės nei įprastai. Akimirkai jis susigėdo savo tokio nužiūrinėjimo ir pažvelgė vienai į akis. Mėlynos. Kontaktas tik sekundę. Štai privažiavo septynioliktas ir besibraudamas link įėjimo pažvelgė dar vienai į akis. Irgi mėlynos. „Hmm, pas mus tikrai mėlynakių kraštas“ – šmėstelėjo jo galvoje.

Skaityti toliau

by Tamagochi in Asmeniniai

30 Kov 2009 4 Comments

Ką mes žiūrime #2

Kino pavasaris jau eina į pabaigą, todėl trumpa matytų filmų apžvalga. Visi aplankyti seansai patiko – tad arba labai gerai išmokau atsirinkti arba festivalio programa išties gera šiais metais.

• Šokis Dykumoje (2008) – jau antrą mėnesį ruošiausi pažiūrėti, po to, kai apetitą sužadino pristatymas per knygų mugę. Užskaitau kaip vykusią dokumentiką apie vieną garsiausių Lietuvos rašytojų J. Ivanauskaitę. Nenuvylė. Be reitingo.
• Sleep Dealer (2008) – filmas labai maloniai nustebino. Dėl to, kad pateikė šviežią požiūrį į sci-fi (jau mirštantis žanras), dėl to kad iš Meksikos ir dėl to, kad apskritai paliko gerą įspūdį bei vietos apmąstymams. Ateityje matyt susidursime su geriamo vandens trūkumu, išpūstomis terorizmo baimėmis, o seneliai šoks pagal hip-hopo ritmą 8/10
• Gake no ue no Ponyo (Ponyo ant uolos prie jūros – 2008) – žodis Miyazaki labai daug pasako dar prieš einant į kino salę. Šis filmas skirtas jauniausiai auditorijai, todėl atitinkamai parinktas piešimo stilius, spalvos. Primena pastelinį piešinį. Siužetas paprastas kaip 2×2, kad ir penkiamečiai suprastų. O atmetus visus techninius niuansus, tai daug pasitenkinimo suteikia visiems nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. 9/10
• Vals Im Bashir (Valsas su Baširu – 2008) – Izraelio animacija labai rimtomis temomis ir ganėtinai vykusi. Karas neturi nei laimėtojų nei pralaimėjusių, tai nėra žaidimas. Žmogaus psichologija tokiai momentais elgiasi labai nenuspėjamai – būtent tai ir bando nagrinėti filme. 8/10
• Achilles to kame (Achilas ir vėžlys – 2008) – paskutinis iš matytų Takeshi Kitano (ir kino pavasario) filmų. Siužetas įvardijamas kaip „komiška drama“, bet ekrane maždaug kas 10 minučių kas nors nusižudo Japonai matyt labai mėgsta tai daryti. O pasakoja apie nelengvą ir vingiuotą dailininkų gyvenimą. Filmas vertas „meistro“ kategorijos. 9/10

Dar ketinu pažiūrėti „Trys beždžionės“, „Sapnas“ ir Vilmos rekomenduotą „Gomora“ – bet tai jau vyks namų kino teatre.
Skaityti toliau

by Tamagochi in Asmeniniai