Jeigu pasakai A, tai reikia pakalbėti ir apie B. Startup Weekend renginys vyko praeitą savaitgalį, bet atgarsiai vis dar sklinda. Dauguma kalbintų dalyvių atsiliepia teigiamai ir man belieka patvirtinti šią nuomonę.
Taigi viskas prasidėjo prieš kokias tris savaites, kai atsitiktinai sužinojau apie iniciatyvą ir užregistravau savo idėją – sukurti paprastą ir intuityvią asmeninių finansų valdymo sistemą internete. Pirminę atranką praėjo 30 dalyvių, iš kurių vienas buvau ir aš. Toliau teko sukurti 1 minutės ilgio pristatymą publikai – tikrai nėra lengva tai padaryti kai apie tai galėtum pasakoti valandas 
Dar toliau pavyko praeitį antrinę atranką (į ją pateko 12 idėjų) ir susirinkau šaunią komandą, kurioje buvo ir blogosferos kaimynas Pukomuko. Ir užvirė darbas… Verslo planai, programavimas, konsultacijos su ekspertais, bendravimas su smalsuoliais. Pagal programą tam buvo skirta maždaug 16 valandų, bet kai kurie entuziastai paskyrė gerokai daugiau – ištvermingiausi sėdėjo iki sekmadienio 5-os ryto.
Kaip komandos kapitonui teko atlaikyti gana didelį žmonių srautą – nuolat atsakinėti, kalbėti ir netgi dalinti interviu. Ekspertai žėrė daug patarimų ir stengėsi būti kuo naudingesni, tik daugumai dalyvių buvo sunku jų žinias efektyviai panaudoti, nes buvo tam nepasiruošę. Ypač noriu padėkoti Rokui ir Viktorijai už patarimus naudotojo sąsajai (user experience).
Nors man patinka ir ši R. Heinlein mintis “Always listen to experts. They’ll tell you what can’t be done and why. Then do it.” (Visada išklausyk ekspertų. Jie papasakos ko negalima daryti ir kodėl. Tada padaryk tai.) Taigi visada reikia turėti savo nuomonę 
Toliau skaityti ‘Startup Weekend – vieno pitcherio įspūdžiai’
Kaip netikėtai pildosi norai. Jau kuris laikas planavau pradėti savo verslą – ir štai, ši galimybė bus jau šį savaitgalį.
Bet pradėsiu iš pradžių – šiandien prasideda pirmą kartą Lietuvoje rengiamas Startup Weekend renginys. Jo metu dalyviai viešai skelbia savo idėjas, suranda komandą ir iki sekmadienio vakaro pagamina veikiantį produktą. Šį procesą stebi ir padeda konsultantai, teisininkai, pardavėjai ir, svarbiausia, potencialūs investuotojai. Taigi per vieną vienintelį savaitgalį gali gimti naujas sėkmingas verslas.
Aš pasiūlysiu asmeninių finansų apskaitos internetinį portalą, kuriuo naudotis žymiai paprasčiau ir lengviau nei iki šiol mano bandytais. Jis taip pat padės prasmingiau išleisti pinigus. Svarbūs momentai: integracija su lietuviškais ebankais ir mobili versija išmaniesiems telefonams. Kodinis šio projekto pavadinimas “Lazy accounting” Daugiau papasakosiu kai jau bus gyva portalo versija.
Tiems, kurie rūpinasi savo piniginės turiniu (o sumanūs žmonės daro tai ne tik per krizes), gali praversti asmeninių finansų apskaitai skirtos interneto tarnybos. Dauguma jų yra nemokamos ir turi gana plačias galimybes. Jei neturite savo sistemos ir mėnesio pabaigoje laužote galvą, kur dingsta pinigai, tai gali būti puiki pradžia atgauti kontrolę. Na o jei kaupiate piniginėje krūvas popierinių čekių, tai galite savo išlaidas pradėti sekti ir valdyti tiesiog mobiliuoju telefonu. Pateikiu trumpą apžvalgą geriausių mano surastų produktų.
Tarnybų paslaugų kokybę vertinau pagal šiuos kriterijus:
- Bazinės funkcijos (sąskaitos, pajamų ir išlaidų sekimas, ataskaitos)
- Biudžeto sudarymas
- Išvaizda ir patogumas naudoti
- Mobilus portalas
- Duomenų importavimas iš ebanko (kaip tai atlikti su lietuviškais ebankais žr. straipsnį čia)
- Pasikartojantys mokėjimai (pvz. sąskaitoms, kurias apmokate kiekvieną mėnesį)
- Priminimai apie sąskaitas
Toliau skaityti ‘Finansų apskaita internetu lietuviškai piniginei’
Veidrodėli, veidrodėli pasakyk – kada gi baigsis krizė? Šiame įraše pabandysiu pateikti savo požiūrį. Bet pirmiausia…
ŠIS STRAIPSNIS NĖRA RAGINIMAS PIRKTI AR PARDUOTI. AUTORIUS NEATSAKO UŽ BET KOKIUS JŪSŲ PATIRTUS MATERIALINIUS NUOSTOLIUS, MORALINĘ ŽALĄ AR PRARASTĄ SIELĄ JEI VADOVAUSITĖS ČIA IŠDĖSTYTOMIS ĮŽVALGOMIS.
Ar perskaitėte? Puiku, dabar atidžiai perskaitykite viršuje esančią pastraipą dar kartą. Trumpai tariant, sprendimus priiminėkite savo galva.
Mano prognozės, kad ir kaip besistengčiau, niekada nebus visiškai tikslios. Netgi labiausiai tikėtinam scenarijui nesuteikčiau daugiau nei 20% išsipildymo tikimybės, nes:
- Pati ekonomika nėra tikslus mokslas – jos šaknys yra žmogaus psichologijoje, kuri yra iracionali.
- Yra viena kitai prieštaraujančių teorijų, todėl tuos pačius duomenis skirtingi žmonės interpretuoja kitaip.
- Reikia išanalizuoti ir susieti labai didelį kiekį informacijos (kiekvieną dieną pasirodo šimtai straipsnių, apžvalgų ir statistinių duomenų).
- Ateitis yra nedeterminuota – nauji įvykiai ir atrasti dėsniai gali sujaukti bet kokias prognozes.
Taigi padarykite sau paslaugą ir netikėkite “ekspertais”, kurie neabejoja savo teisumu ar netgi nustato tikslias datas krizės pabaigai – jų prognozės pačios pavojingiausios jūsų kapitalui.
Aš pritariu nuomonei, kad krizė gimė ir baigsis JAV, todėl savo prognozėse daugiausia dėmesio skirsiu būtent šiai šaliai. Vis dėlto problemos esmė glūdi ne pačiuose amerikiečiuose ir jų keistuose įpročiuose, o anglosaksiškame finansų sistemos modelyje, kuris šiuo metu naudojamas visame pasaulyje. JAV tik labiausiai atspindi šios sistemos būseną, todėl geriausiai tinka analizei. Tai nereiškia, kad vos tik reikalai pasitaisys ten, automatiškai saulė nušvis ir pas mus. Toliau skaityti ‘Zombinomika arba pasaulis po krizės’
(straipsnis taip pat paskelbtas portale spekuliantai.lt)
Tęsinys – pirmoji dalis čia.
Mitas #5: Finansų analitikais ir patarėjais galima pasitikėti.
Tai mano mėgstamas mitas, kurio klaidingumu jau turbūt ne vienas investuotojas spėjo įsitikinti krizės akivaizdoje. Netgi ir rinkos kilimo metu finansų analitikai nežiba savo prognozių tikslumu – mažiau nei 50% fondų valdytojų pavyksta gauti grąžą, kuri būtų didesnė už indeksą ilgu laikotarpiu. O kai ateina nuosmukio laikotarpis, tie patarėjai iš vis atrodo kaip iš medžio iškritę. Kodėl taip yra?
Yra keletas esminių priežasčių, kodėl ekonomistai taip netikusiai išpranašauja krizes:
Pirma, masinėse informacijos priemonėse skelbiamos analizės yra apmokamos iš kažkieno kišenės ir yra neišvengiamai šališkos. Dauguma fondų remiasi vertės kilimo (buliška) strategija, todėl jiems yra naudinga, kad analitikai nekalbėtų apie galimą smukimą viešai. Juk klientai tada gali sugalvoti atsiimti pinigus. Kitaip sakant, tikslas yra nekelti bangų lygioje vietoje. O jei laikas nuo laiko pasitaiko straipsniukas apie neigiamas perspektyvas, tai labai tikėtina, kad jį finansavo negausi short-selling fondų bendruomenė. Ne išimtis ir mūsų Nausėda, kuris apie krizę prabilo tik tada, kai jo bankui tai tapo naudinga.
Toliau skaityti ‘7 mitai apie krizę (II dalis)’
(straipsnis taip pat paskelbtas portale spekuliantai.lt)
Krizė, krizės, krizei, krizę, krize, krizėje… Oi kiek mes jau prisiklausėm šio mielo žodelio pastaruoju metu. Atrodo, tiek daug jau diskutuota, kad nieko naujo nebepasakysi. Vis dėl to kai kurie dalykai yra nutylimi arba klaidingai interpretuojami iki šiol – tad šis rašinys apie ekonomikos mitus. Arba kokias mąstymo klaidas žmonės daro krizių metu.
Mitas #1: Nėra jokios krizės
Žr. straipsnį čia. Amerikos atvejui žr. čia.
Mitas #2: Krizę sukelia pesimistai.
Arba pasak “optimistų”, krizė yra tik mūsų galvose. Tai aišku perša loginę išvadą, kad jei visi susitarę imtume galvoti pozityviau, ji <baisioji krizė> išnyktų savaime.
Toliau skaityti ‘7 mitai apie krizę (I dalis)’
(straipsnis taip pat paskelbtas portale spekuliantai.lt ir alfa.lt)
Tai kaip ten yra su ta ekonomine krize Lietuvoje – gal tai viso labo žiniasklaidos sukelta isterija? Tokia mintis gali kilti, kai apsidairome aplinkui: parduotuvės pilnos žmonių, prekių netrūksta, bankomatai vis dar išduoda pinigus. Vienas kitas pažįstamas pasiguodžia dėl pasunkėjusio gyvenimo, bet mums juk tai įprasta (guostis kai iš tiesų nėra jau taip blogai). Pažvelgus į lietuviškų tinklaraščių įrašus susidaro įspūdis, kad netgi tampa madinga neigti krizę… Tad kaip yra iš tiesų?
Debesims išsklaidyti pirmiausia išsiaiškinkime, ką apskritai reiškia šis terminas. Tarptautinių žodžių žodynas pateikia tokį aiškinimą ekonomikai: gamybos ciklo fazė, einanti po pakilimo; ekonomikos sutrikimas, smukimas. Internetas patikslina: šalis, kuri kenčia nuo krizės, dažniausiai patiria BVP kritimą, likvidumo problemas, staigią kainų infliaciją arba defliaciją.
Mes gyvename rinkos ekonomikoje, o jos pagrindas yra verslūs žmonės. Jie generuoja idėjas, kuria įmones, teikia paslaugas tikėdamiesi gauti pelno. Jeigu jiems kažkas nutiks, tai negandos pasklis lyg ratilai vandens paviršiuje – bus atleidžiami darbuotojai, akcininkai nebegaus dividendų, valstybė nebesurinks mokesčių ir t.t. Iš čia galima alternatyviai apibrėžti rinkos ekonomikos krizę: tai reiškinys, kurio metu drastiškai ir netikėtai smunka verslo gaunamas pelnas. Istorija rodo, kad pirmiausia kenčia investicinių priemonių gamyba (įrengimai, pastatai), o galiausiai mažmeninė prekyba ir paslaugos fiziniams asmenims. Apie tai, kas sukelia šį kritimą, ir, kaip jį reikėtų “gydyti”, skirtingos ekonomikos teorijos turi savas versijas.
Toliau skaityti ‘Kriziamometras’
Nežinau.lt įrašas apie asmeninių išlaidų sekimą ir biudžetavimą paskatino mane pasidalinti savo žiniomis. Finansų temai kol kas nebuvo skirta dėmesio mano tinklaraštyje, nors šia sritimi domiuosi gana daug ir jau ilgai. Mat apie pinigus norisi rašyti rimtai Turiu suplanavęs visą seriją straipsnių: asmeninių finansų valdymas, krizė, investavimas. Taip pat daug įdomių diskusijų nuolat vyksta puslapiuose spekuliantai.lt ir traders.lt, kur galima rasti ir nemažai mano pasisakymų.
Šiandien norėjau pristatyti – kaip galima automatizuoti lietuviškų ebankų duomenų importą į tokias finansų valdymo programas kaip MS Money / Quicken. Pilnas straipsnis patalpintas čia.
Jei finansų apskaitai naudojate MS Money / Quicken programas, tai yra patogus būdas importuoti jūsų tranzakcijų duomenis tiesiai iš lietuviškų ebankų puslapių (SEB, Swedbank, ir t.t.). Jis sutaupys jums daug laiko, paprastai gaištamo čekių suvedinėjimui į programą.
Tam reikia kompiuteryje pasiruošti pagalbinę programą MT2OFX (nemokamai galima gauti čia). Jos veikimui dar reikia nurodyti duomenų importavimo script’ą jūsų naudojamam bankui. Kai kurias finansų institucijas programa supranta pati, o kitoms (ir Lietuvos) reikia pasigaminti pačiam. Turint šiek tiek programavimo žinių, tai nesunku: čia galite atsisiųsti mano parašytą variantą Swedbank. Analogiškai galima sukurti importavimo script’us ir kitiems lietuviškiems bankams / maklerinėms.
P.S. atkeliavusiems iš nežinau.lt – “tamagotchi” iš tiesų skiriasi nuo “tamagochi”
Jeigu pasakai A, tai reikia pakalbėti ir apie B. Startup Weekend renginys vyko praeitą savaitgalį, bet atgarsiai vis dar sklinda. Dauguma kalbintų dalyvių atsiliepia teigiamai ir man belieka patvirtinti šią nuomonę.
