Šiame rašinyje norėčiau atkreipti dėmesį į mažai nagrinėtą bylos aspektą – pradinius kaltinimus pedofilija, kurie buvo paremti D. Kedžio dukters parodymais išplatintais internete. Visuomenėje jie sukėlė ypač karštą reakciją – didelė dalis netgi išreiškė nuomonę, kad žmogžudystė gali būti pateisinta (!!!), jei mergaitė iš tiesų buvo tvirkinama. O kadangi ji pati apie tai pasakojo, tai abejonių nėra – juk vaikas negalėjo tokių dalykų išsigalvoti ir neturi motyvo meluoti.

Bet ar tikrai mes galime pasitikėti 9-metės mergaitės parodymais ir už akių nuteisti žmones?

Pasirodo, kad tai nėra taip paprasta. Šioje psichologijos paskaitoje yra pateikiamas šokiruojantis pavyzdys: studentams parodomi trys interviu su vaikais apie prieš du mėnesius vykusį incidentą – visi trys pasakoja apie tą patį įvykį, visi trys daro tai labai nuoširdžiai, tačiau visų versijos yra radikaliai skirtingos. Kai studentų paklausė kuo jie tiki – nuomonės pasiskirstė maždaug po lygiai. Panaši reakcija ir kai šis įrašas buvo parodytas vaikų psichologams, teisėjams, vaikų teisių priežiūros pareigūnams. Kaip tai galėjo nutikti?

Pasirodo, kad visi trys jie sakė tiesą, tačiau dviem iš jų prisiminimai buvo įteigti. Vaikų sąmonė yra ypač jautri manipuliacijoms ir gali būti paveikta. To pakako, kad suklaidinti net patyrusius šios srities profesionalus. Ir tam netgi nereikia jokių futuristinių smegenų plovimo aparatų – užtenka tik tendencingai suformuluoti klausimus arba sukelti abejonę.

Kaip pavyzdys buvo pateiktas kitas eksperimentas su suaugusiais žmonėmis. Jo metu dalyviams buvo parodytas filmas, o po to uždavinėjami klausimai. Vienai kontrolinei grupei klausimas buvo suformuluotas taip – “ar prisimeni kaip viena mašina susidūrė su kita”? Kitai grupei – “ar prisimeni kaip viena mašina įsirėžė į kitą”? (mašinų susidūrimas iš tiesų vyko) Po savaitės tų pačių eksperimento dalyvių buvo paklausta - “ar prisimeni išdužusį stiklą”? Rezultatas – antrosios kontrolinės grupės nariai dažniau prisiminė šį faktą. O iš tiesų jokio išdužusio stiklo nebuvo. Tai įrodo, kad žmogaus smegenys yra linkusios užpildyti atminties spragas detalėmis iš konteksto. Ir kartais mes patikime dalykais, kurių iš tiesų nebuvo.

Yra buvę daug pavyzdžių, kai po apsilankymo pas psichoanalitiką, suaugę žmonės staiga “prisimindavo” apie vaikystėje patirtus seksualinio išnaudojimo atvejus. Ir aišku dažnai tai baigdavosi bylomis prieš savo gimdytojus, o šie savo ruožtu pateikdavo ieškinius dėl smegenų plovimo. Tai gali tyčia arba netyčia nutikti, jei psichoanalitikas naudoja įtaigius klausimus apie paciento vaikystę. Ypač jei naudojama hipnozės technika – yra įrodyta, kad žmonės jos metu gali tiesiog sukurti naujus prisiminimus tam, kad patenkinti hipnotizuotojo norus.

Aš jokiu būdu neteisinu ir nebandau švelninti pedofilų padarytų nusikaltimų – jeigu jie iš tiesų įvyko. Mano pastebėjimai yra skirti tik tam, kad visuomenė nedarytų skubotų išvadų, kai yra pateikiami tokie sunkūs kaltinimai. Internete išplatinta medžiaga gali būti tikra, o gali būti ir klastotė – net jei mergaitė nuoširdžiai tikėjo viskuo, ką pasakojo. Įtarimą kelia tai, kad vaizdai buvo nufilmuoti aplinkoje, kur jos prisiminimai galėjo būti paveikti. Galbūt net pats D. Kedys buvo suklaidintas ir be reikalo pasidavė keršto troškimui. Kol kas viską gaubia nežinia. Reikia tikėtis, kad byloje dar atsiras tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, o nusikaltėliai bus nubausti.

Pilną kursą (20 paskaitų) rasite čia. Įvadinė paskaita:

Šiame portale taip pat sudomino ir ketinu peržiūrėti:

• Politics, Strategy, and Game Theory – politikos mokslai
• Science, Magic, and Religion – misticizmo ir mokslo santykis istorijoje

Neužsiimsiu mitų medžiokle, o verčiau supažindinsiu su vienu iš įdomesnių mokslinių paaiškinimų – Carl Jung suvokimo procesų teorija. Šis žmogus gyveno XX a. pirmoje pusėje, turėjo medicininį išsilavinimą ir yra laikomas vienu iš šiuolaikinės psichologijos tėvų (šalia tokių grandų kaip Froidas). Jis tyrė normalių žmonių psichiką ir bandė surasti bei aprašyti dėsningumus. Mokslininko darbai vėliau buvo pritaikyti tokiems populiariems asmenybės testams kaip MBTI ir socionika.

Jung’o sistema yra logiška ir gana paprastai suvokiama. Pirmiausia jis pastebėjo, kad įvairūs žmonės stebi aplinką ir reaguoja skirtingais būdais. Rinkdami informaciją vieni jų teikia pirmenybę fiziniams pojūčiams (empirikai), o kiti intuicijai (sugebėjimas įžvelgti gilesnę prasmę ir ryšius). Asmenybės testuose tai užrašoma kodo simboliu S (sensory) arba N (intuition). Toliau, žmonės skirtingai priima sprendimus: vieni vadovaujasi racionaliu mąstymu, o kiti jausmais (emocijomis, morale, vidinėmis vertybėmis). Atitinkamai žymima T (thinking) arba F (feelings) . Labai svarbu paminėti, kad šie atskyrimai nėra absoliutūs – jei žmogus pirmenybę teikia savo pojūčiams, tai dar nereiškia, kad jis/ji neturi nė lašelio intuicijos. Tiesiog naudoti “savą” būdą yra maloniau ir lengviau.

Iš tokių pastebėjimų išplaukia, kad gali būti keturi baziniai asmenybės tipai. Vėliau psichologai susiejo juos su nuo antikos laikų žinomais tipais: sangvinikas (SF/ST), melancholikas (SF/ST), flegmatikas (NT) ir cholerikas (NF).

Jau vien šie keturi tipai suteikia daug informacijos, tačiau Jung’as gilinosi dar labiau. Jo nuomone kiekvienas iš tų procesų gali būti nukreiptas į išorę (ekstravertas – žymima E) arba į vidų (intravertas – žymima I). Pvz. vieni žmonės mąsto tyliai, o kiti garsiai ir susirinkimų metu. Todėl prieš tai aptartos 4 funkcijos (S, N, T, F) padvigubėja: jų tampa 8 (Se/Si, Ne/Ni, Te/Ti, Fe/Fi). Iš visų šitų ta, kuri individualaus žmogaus yra naudojama dažniausiai, ir nulemia ar jis/ji yra intravertas ar ekstravertas.

Pagaliau dar vienas momentas šioje teorijoje yra, kad jei žmogaus dažniausiai naudojama funkcija yra viena iš Si, Ni, Te, Fe, tai toks asmenybės tipas yra vadinamas vertintoju (nes jo vertinimo funkcija yra nukreipta į išorę, o stebėjimo į vidų), o jei viena iš Se, Ne, Ti, Fi, tai toks asmuo vadinami stebėtoju (nes atvirkščiai). MBTI sistemoje žymima atitinkamai J (judging) arba P (perceiving), o socionikoje kiek sudėtingiau.

Taigi iš tokių gana paprastų dalykų galima susidėlioti grubų žmogaus psichologinį paveikslą. Kadangi yra keturi matmenys (I/E, S/N, T/F, J/P), tai galima sukonstruoti mažiausiai 16 skirtingų kombinacijų. Asmenybės testų propaguotojai dažniausiai pateikia kiekvienai iš jų po stereotipinį aprašymą – lygindamas save su jais arba atlikdamas specialų testą žmogus gali nustatyti kuriam tipui jis priklauso. Aš pats daugiausia bendro radau su INFJ

Praktinis šios teorijos pritaikymas gali būti įvairus – pirmiausia tai leidžia geriau pažinti pačiam save ir susirasti panašaus charakterio draugų. Internete yra daug šaunių bendruomenių, o pagal savo tipą radau daug bendraminčių čia. Yra netgi specialios romantinių pažinčių tarnybos, kuriose galite susipažinti su jums “tinkamo” tipo žmonėmis (nors kas tinka, o kas netinka tarpusavyje, niekas moksliškai dar neįrodė). Antra, gilesnis skirtingų charakterių suvokimas leis išvengti nesusipratimų ir būti diplomatiškesniems. Pvz. jausmais besivadovaujančius dažnai erzina racionalūs mąstytojai ir atvirkščiai – jei jie žinotų apie savo skirtumus, tai galėtų labiau gerbti vienas kitą ir būti atlaidesniais. Ir pagaliau, trečia, – tai leidžia pažvelgti dar vienu pjūviu į mūsų visuomenės sandarą. Atlikus statistinius tyrimus paaiškėjo, kad intravertų yra šiek tiek daugiau nei ekstravertų (52% prieš 48%). Tiek jausmais, tiek protu besivadovaujančių yra apylygiai, tik skiriasi pasiskirstymas tarp lyčių: jausmai valdo 60% moterų ir 40% vyrų, o protas atvirkščiai. Tai akivaizdžiai paneigia mitą apie mūsų kilmę iš skirtingų planetų

Keista ir drąsi tema. Turbūt pradėsiu ją nuo vieno pastebėjimo apie savo elgesį. Šio puslapio dešinėje pusėje esantis mano avataras su el. pašto adresu yra neabejotinai mergina, nors aš pats esu vaikinas. Jau ne vienas žmogus klausė kodėl aš taip elgiuosi. Dalykus dar labiau supainioja tai, kad šio paprasto paveiksliuko dėka jau buvau ne vieną kartą forumuose ir komentaruose palaikytas mergina.

“<for a girl> its ok to be a boy, but for a boy to look like a girl is degrading, cause you think that being a girl is degrading”
Madonna, “What It Feels Like for a Girl”

Tuos avatarus matyt pasirenkame ne šiaip sau – jie atspindi kažkokią mūsų asmenybės dalį. Personažą, kuris netgi nebūtinai turi būti žmogus. Mano atveju paveiksliuke yra Urumi Kanzaki ir ji man simbolizuoja proto galią (tie kurie matė GTO supras kodėl). Tai, kad ji yra mergina (beje išgalvota) manęs visiškai netrikdo ir nepakeičia, nes ji tik personažas. Juk jei aš pasirinkčiau kaip iliustraciją kokio nors katino vaizdą – aš netapčiau labiau katiniškas

Ir čia noriu pateikti esminę įrašo mintį – aš esu įsitikinęs, kad mūsų protas neturi lyties.

Kaip aš priėjau prie tokios išvados? Pirmiausia, bent jau mano atveju, jei aš pažvelgiu giliai į savo sąmonę – ten niekur nėra parašyta, kad aš turiu būti vienos ar kitos lyties. Aš tiesiog esu, toks, koks esu šiuo metu. Net jeigu rytoj atsibusčiau mergina, tai pasaulis neapsiverstų. Taip, aš atrodyčiau kitaip, elgčiausi kitaip, galvočiau kitas mintis, jausčiau kitus jausmus ir emocijas – bet giliai viduje aš tiesiog būčiau. Ir tik nuo manęs priklausytų ar aš jausčiausi laimingu tokiame gyvenime ar ne.

Prisipažįstu, kad nelabai suprantu žmonių, kurie nori pasikeisti lytį, motyvų. Nes tai beprasmiška. Kaip vienas buvimas gali būti geresnis / blogesnis už kitą buvimą? Juk žmogaus esmė nuo to nepasikeis. Pakis tik išorė – tai, kaip atrodys pasauliui. O jeigu išorės nuomonė yra svarbesnė už savo natūralų kūną, tai yra žmogaus psichikos problema.

Antras įdomus pastebėjimas – tai stereotipų įtaka mūsų lyties suvokimui. Paimame eilinį Delfio “psichologinį” straipsnelį, kuriame išdidžiai skelbiama “moterys dvasingesnės, vyrai – daugiau materialistai” Nežinau kuo tie ekspertai matuoja, bet per savo gyvenimą man teko sutikti labai įvairių egzempliorių. Netgi drįsčiau teigti, kad daug mano pažįstamų merginų yra labiau materialistės negu aš (čia aišku iš mano subjektyvios varpinės). Mano paties charakteris pagal MBTI testą yra apibūdinamas kaip NF – kas reiškia, kad mano stipriosios savybės yra intuicija ir jausmai. Savybės, kurios tradiciškai asocijuojamos su moteriška lytimi. Ar tai reiškia, kad būdamas mergina aš būčiau laimingesnis? Labai abejoju.

Trečias pastebėjimas apie tai kaip žmonės sugeba “išlįsti” iš savo stereotipinių lyties rėmų. Ir čia atrodo, kad merginoms sekasi geriau nei vaikinams. Grįžkime prie bendravimo internete, nuo kurio ir pradėjau. Man keista yra vyrukų baimė būti palaikytais kitos lyties atstovu. Lyg tai kažkokiu būdu juos pažemintų, padarytų “netikrais vyrais”. Juk tai neturi jokio pagrindo – mano lytis nėra apibrėžiama kaip “nebuvimas moterimi”. Iš tiesų tokiu savo elgesiu jie parodo, kokie nesaugūs jaučiasi pasaulyje, ir skleidžia mitą apie nejautrumą. Žinoma, jei iš tiesų kas nors susipainioja, tai aš tiesiog mielai juos pataisau.

Išduosiu dar vieną triuką: jei aš išlaisvinu savo protą iš lyties, man visada kyla labai daug kūrybiškų minčių. Todėl kartais net specialiai užduodu sau klausimą – o kaip aš elgčiausi, ką galvočiau jei būčiau mergina. Ir gaunu atsakymą. Ir dažnai pasikoreguoju minčių eigą pagal tai. Nes jų kokybę pagerina pažvelgimas iš radikaliai skirtingo kampo. Tai juk nereiškia, kad aš tuo metu iš tiesų tampu mergina. Priedo, toks mąstymo būdas man padeda geriau pažinti priešingą lytį ir suprasti jos poreikius. Taigi pagerina santykius.

Kažkokią pabaigą ar apibendrinimą šiai temai man sunku pateikti. Fiziškai mes skiriamės ganėtinai smarkiai, ir tai vienas iš tų dalykų, kurie daro šį pasaulį įdomiu. Bet kas liečia protą (ir galbūt mūsų sielas jei tokias turim), tai aš nesu toks tikras. Suprantu, kad mano požiūris kai kuriems gali pasirodyti ganėtinai keistas, bet vėlgi aš esu tiesiog toks, koks esu – su visom savo keistom idėjom. Ir galbūt kitiems (tiek vaikinams, tiek merginoms) bus įdomu apie tai paskaityti ir pamastyti.

P.S. jei kažkam kyla klausimai, tai aš esu visai patenkintas savo lytimi ir myliu merginas

P.P.S. kažkoks nejaukumas skelbiant šį straipsnį visdėlto buvo – matyt irgi esu kažkiek veikiamas to trečio pastebėjimo

UPDATE: Hedocity bloge kaip tik atradau susijusią temą

Pasirodo yra keturi elgesio tipai, kaip žmonės bando kažką pasiekti. Daug kur atpažinau save ir mano pažįstamus Beje vienas asmuo gali būti skirtingų tipų skirtingose veiklose.

1. Entuziastas (The Dabbler)

Jei kada nors bandėte lankytis sporto klube ir po kelių mėnesių tą užsiėmimą metėte velniop, tai turbūt atpažinsite save. Entuziastas labai noriai ir su didele pradine energija griebiasi naujos veiklos – sporto, užsienio kalbos, blogo rašymo, studijų ar dar ko nors. Iš pradžių viskas einasi gerai, jis gauna pirmuosius triūso vaisius ir pripažinimą. Tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui, staiga pritrūksta motyvacijos tęsti. Mat pasirodo kilogramai taip greitai nekrenta kaip norėtųsi, o užsienio kalba lengvai nepasiduoda.

Kadangi tolesnė veikla entuziastui tampa per daug sunki / nuobodi, tai jis greitai susiranda naują užsiėmimą, į kurį galėtų kibti su šviežia energija. Jo pastangų rezultatas atrodo maždaug taip:


2. Idealistas (The Obsessive)

O štai šiems žmonėms motyvacijos netrūksta. Jie netgi dažnai eina į papildomus užsiėmimus, kad paklausinėti, sužinoti daugiau. Tikslo siekia su pavydėtinu atkaklumu, tačiau didžiausia jų problema, kad nori pasiekti tobulą rezultatą iš karto. Savo jėgų pervertinimas neleidžia idealistui tobulėti ir dažniausiai baigiasi dideliu nusivylimu.

Gera iliustracija būtų įsimylėjęs vaikinas, kuris bando įtikti merginai, nors ji pati aiškiai siunčia neigiamus ženklus. Sudaužyta širdis garantuota…

3. Talentas užmigęs ant laurų (The Hacker)

Dar vienas tipas pasižymi tuo, kad pradeda mokytis naujų dalykų ir sėkmingai tai daro, tačiau vieną gražią dieną tiesiog sustoja ir nebevysto savo sugebėjimų. Įsivaizduokite talentingą specialistą, kuris po universiteto baigimo daugiau nebegilina savo žinių. Arba sutuoktinį, kuris visiškai patenkintas esama padėtimi ir neieško naujų būdų kaip suartėti su savo antra puse. Pasaulis nuolatos juda į priekį, todėl vieną jau nebe tokią gražią dieną toks žmogus susimastys kodėl negavo paaukštinimo darbe arba kodėl susilaukia mažiau dėmesio šeimoje. Jo progresas atrodo taip:

4. Meistras (The Master)

Tai pats rečiausias iš visų čia paminėtų tipų, o tokį sutikus visada sukelia nuoširdžią pagarbą. Meistras sugeba įveikti pradinį pasipriešinimą, kuris parklupdo entuziastą. Jis taip pat neįkrenta į per didelių lūkesčių duobę ir nepaliauja savęs tobulinti. Meistriškumo kelias gali trukti visą gyvenimą.

Ryškiausi pavyzdžiai yra iš sporto srities arba rytietiškų filmų herojai. Tačiau meistriškumo galime pasiekti visose srityse ir kiekvienas iš mūsų – nesvarbu ar tai būtų kūno lavinimas, ar proto sugebėjimai ar tarpusavio santykiai. Kelias bus toks: