Jei kas nors perskaitęs įrašo pavadinimą tikisi surasti konkretų receptą, tai jo čia nebus. Nes verslo kūrimas, kaip ir bet kuris kitas kūrybinis darbas, nepaklūsta griežtoms taisyklėms. Tačiau ketinu papasakoti apie gyvą patirtį, su kuria susiduriu dabar kurdamas savo verslą: apie užliptus grėblius ir netikėtas sėkmes. Taip pat pasidalinti asmeniniais pastebėjimais, kuriuos sukaupiau per 10 metų dirbdamas kitose IT įmonėse. Pradėsiu šį rašinių ciklą nuo pasakojimo apie viziją.
Pasikasyk sau nugarą
Beveik visi vadovėliai sutaria, kad norint susilaukti sėkmės, reikia žinoti savo tikslą (elementaru, Vatsonai). Mano kryptis, ties kuria dirbu šiuo metu – sukurti paslaugą, kuri padės žmonėms suskaičiuoti savo išlaidas. Idėja gimė kai per daug metų taip ir neradau nė vieno įrankio, kuris man padėtų tai atlikti greitai ir patogiai (gali būti, kad jis kažkur egzistuoja, bet dar matyt praeis dar daug laiko, kol jį surasiu).
Taigi formuluodamas savo tikslą rėmiausi tokiais kriterijais:
Gerai išmanyk sritį, kurioje ketini dirbti. Neužtenka mokėti gerai programuoti – reikia žinoti ir kaip tai bus pritaikyta. Tuo IT skiriasi nuo, tarkim, statybų verslo, kur galima statyti vienodus namus gydytojams, politikams ir t.t.
Įsiklausyk ko trūksta arba kas nepatinka dabartinėje aplinkoje. Tai dar žinoma kaip “pasikasyk savo paties nugarą”.
Kad ir kokia gera būtų idėja, labai tikėtina, kad ji kilo ir kažkam kitam. Tad nenuleisk rankų anksčiau laiko. Google nebuvo pirmasis paieškos variklis, o iPhone nebuvo pirmasis išmanusis telefonas. Šie pavyzdžiai tiesiog sugebėjo realizuoti idėjas geriausiai.
Pristatydamas savo idėją žmonėms, dažnai susilaukiu kritikos dėl to, kad yra daug konkurentų. Ir iš tiesų, asmeninių finansų valdyme jų yra bent keli šimtai – didelė dalis jau spėjo ir bankrutuoti. Yra didelė pagunda nuleisti rankas arba užsikasti analizėje. Vienok jai reikia atsispirti, nes per didelis dėmesys konkurentams uždaro mąstymą į dėžutę ir pamirštu, ką norėjau pasiūlyti. Visada siek savo unikalaus tikslo, o ne lygiuokis į kitus.
Šiokia tokia techninė rubrika – mano subjektyvūs atsiliepimai apie naujausius gaminius iš Microsoft ir Apple stovyklų. Pirmoji už mėnesio žada oficialiai išleisti Windows 7, o antroji prieš savaitę pristatė Mac OS 10.6, dar žinomą kaip “Snow Leopard”. Tai nebus labai detali apžvalga, o tiesiog mano, kaip patyrusio naudotojo, įspūdžiai.
Pirmiausia apie Microsoft produktą. Turbūt nereikia priminti visuotinio publikos nusivylimo Vista, kurios lietuviška pravardė labai atitiko problemų esmę. Dar vienas toks nesėkmingas gaminys galėjo rimtai pakenkti jau ir taip pašlijusiai Bilo kompanijos reputacijai. Laimei, atrodo jie įsiklausė ir išgirdo ko iš tiesų reikia naudotojams.
Windows 7 palyginus su Vista (bandžiau tiek 32 tiek 64 bitų versijas) iš tiesų jaučiasi pagreitėjimas. Nebeieško diske nuolat ir nežinia ko, greičiau reaguoja į komandas ir atlieka failines operacijas. Švariai sudiegus Ultimate versiją, veikia viso labo apie 50 procesų palyginus su 80 buvusiu praeitoje versijoje. Dar įdomiau palyginti su XP: po atnaujinimo mano staliniame kompiuteryje ir čia darbas pagreitėjo. Matyt, kad naujieji langai sugeba geriau išnaudoti aparatūros resursus, nes pasikrauna per trigubai (!!!) trumpesnį laiką su tais pačiais servisais ir programomis. Taigi, atrodo metas pagaliau išleisti senutėlę XP į užtarnautą pensiją Toliau skaityti ‘Operacinės sistemos: nauja karta’
Vasarą nesu labai operatyvus, nes apie praeito šeštadienio renginį susiruošiau parašyti tik dabar. Šiais metais bandau susipažinti kuo gyvena tinklaraštininkų bendruomenė. Login’as truputi nuvylė, tad optimistiškai užsiregistravau į blogout tikėdamasis, kad ten bus linksmiau. Ir neapsirikau
Šeštadienį teko keltis anksti, kad pagaučiau pirmąjį autobusą į Palangą. Laukiu nesulaukiu kada gi pagaliau išras teleporterius tokiems atvejams. Prisistačius į vietą buvo daug visko – ir dovanų ir naujų veidų. Ir netgi visai įdomių pranešimų. Džiugas (www.nezinau.lt) papasakojo apie iniciatyvą sukurti socialinio tinklo turinio portalą, kuris galėtų konkuruoti su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Maždaug Delfis sudarytas iš tinklaraščių medžiagos – tik 10 kartų geriau. Turiu pasakyti, kad ta idėja man labai patiko ir galėčiau netgi paskirti savo laiko jai vystyti.
Domantas (www.eziukasvilniuje.lt) papasakojo apie galimybes tinklaraščių autoriams skatinti labdaringą veiklą Lietuvoje. Juk mes galime tiesiog įsidėti nuorodas į paramos puslapius arba aprašyti projektus, kuriems reikia dėmesio. Plačiajai visuomenei tai būtų labai įdomu – žmonės kurie nori paaukoti dažnai nežino nei kaip tai padaryti, nei kam tos paramos reikia labiausiai. Pats pasižadėjau sau parašyti bent vieną ar du įrašus šia tema iki metų pabaigos.
Vėliau buvo atsipalaidavimo dalis su konkursais, dar daugiau dovanų (pagarba organizatoriams, kad tiek jų sugebėjo iškaulyti iš rėmėjų šiais laikais), braškėmis, alumi ir pasisėdėjimu prie jūros. Šiek tiek nuotraukų iš ten:
Pabaigai pora žodžių apie Palangą, kurią pamačiau pirmą kartą po trijų metų pertraukos. Atrodo, kad reikalai kiek pagerėjo: kavinėse jau visai padoriai aptarnavo ir nebegrojo lietuviškų šlagerių ar “Русское Радио”. Žmonių per ilgąjį savaitgalį buvo daug, bet neperkrauta – pastebėjau nemažai užsieniečių iš kitų Europos valstybių. Viešbučiai vis dar plėšia nesveikas kainas, o kambarys nakčiai pas bobutę 50Lt. Jūra, deja, kaip visada šalta
Susigriebiau, kad visai pramiegojau blogatoną ir kitas tinklaraščių savitarpio populiarinimo akcijas. Mano lankomiausi surašyti dešinėje esančio stulpelio apačioje, bet juos verta pristatyti plačiau. Juk gerais dalykais reikia dalintis
Pirmiausia tai grandai:
Pinkcity ir jos “Laimės paieškos rožiniam mieste”
Būtent jos tinklaraštis įkvėpė mane sukurti savo – taigi ji pakeitė ir mano gyvenimą. Už tai esu jai labai dėkingas (o taip pat ir už daug kitų atradimų). Mano nuomone tai vienas geriausių lietuviškos blogosferos tinklapių.
Qemm – sveikas ciniškas požiūris į gyvenimą, nors kartais autoriui ir nepritariu.
Vienastoks ir jo projektas Nežinau.lt – Lietuvos tinklaraščių Meka ir pasididžiavimas.
Toliau mano skaitomiausių penketukas (tvarka atsitiktinė):
Vilmos blogas “Kaip aš gyvenu”
Žavus puslapis apie prancūzus, dingusias fūras, sunkiąją muziką, Naująją Zelandiją ir apie ne mažiau žavią viso to autorę.
Markas “me, myself and I”
Patinka jo sugebėjimas paprastais žodžiais atskleisti esmę ir unikalios gyvenimo įžvalgos. Pastaruoju metu kiek apmiręs, bet tikiuosi, kad atsigaus.
LetMeFly “Cinnamon Dolce Latte”
Kartais mane truputi siutina autorės pesimistiški įrašai ir tada prirašau labai jau teigiamų komentarų. Antra vertus, man pačiam kartais sveika paragauti realistiško požiūrio kaip atsvaros užplūstančiam hyper-optimizmui.
Rasos blogas “suka.lt”
Šitą įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, nes, matyt, turiu silpnybę gražiems ir praktiškiems daiktams. Pasufleruoja naujų gerų idėjų.
Hadrian “Hedo City Blog’as”
Labai įdomus projektas, nagrinėjantis psichologijos, moralės ir filosofijos problemas.
Pabaigai dar keletas visai neseniai atrastų tinklaraščių. Mažai žinomi ir šviežutėliai
Inga “Paprastos Mamos dienoraštis”
Na ne tokia ji jau ir paprasta, o labai kūrybinga mano buvusi kolegė praeitame darbe, kuri džiaugiasi mamos profesija šiuo metu.
Be visų čia išvardintų mano RSS skaityklėje yra dar mažiausiai 10 prenumeratų, kurias irgi tikiuosi kada nors pristatyti.
Valio!!! Išgyvenome pirmuosius metus. Lygiai pernai šiame tinklaraštyje atsirado pirmasis įrašas. Nuo to laiko buvo paskelbta dar 98, o šis jau simbolinis 100-asis. Wow – kiek daug per tą laiką visko nutiko ir čia, ir autoriaus gyvenime.
Aš, tiesa pasakius, niekada neabejojau sulaukti šio gimtadienio, bet vis tiek daug pavojų tyko blogosferoje. Ar atsiras žmonių, kurie skaitys? Ką jie pamanys apie mane? Ar turėsiu pakankamai laiko? Ar nepritrūks idėjų?
Kas toliau? Žinoma augti! Šis tinklaraštis keisis – ir tik į gerą Bus daugiau struktūros ir lengviau orientuotis. Taip pat reikės eilinį kartą patiunintį dizainą. Per metus laiko išsiaiškinau savo mėgstamiausias temas, kurios yra:
… mineralinį, sexy cola gėriau, nieko burnoj neturėjau. Taigi šiais metais kaip tikras tinklaraštininkas aplankiau Login konferenciją. Kadangi ten pirmą kartą, tai nežinojau ko tikėtis – daugiau vedė smalsumas pamatyti žmonių veidus kitoje ekrano pusėje, negu pats pranešimų turinys. Na ir pamačiau – maždaug 1300 dalyvių, kurie buvo okupavę Siemens areną. Tiesa, kiek teko kalbinti, pačių tinklaraštininkų buvo tik mažuma. Ir beveik visi laikėsi nuomonės, kad pernai buvo geriau (beje, tada konferencija vadinosi “bLogin”, o kitais metais pasak gandų bus “Ogin”). Kadangi objektyviai negaliu palyginti, tai nežinau ar jais tikėti, ar čia tik žolė žalesnė kitoje gatvės pusėje.
Pranešimų buvo visokių – vieni geresni, kiti blankesni. Pagal temas galima suskirstyti į keturias grupes:
Kaip uždirbti iš tinklaraščių?
Kodėl tinklaraščiai mirs?
Kaip naudotis socialiniais tinklais (twitter ir t.t.)?
Visa kita
Atskirai tusinosi Apple fanboys. Nesupratau jų buvimo tikslo – matyt su MacWorld konferencijas supainiojo.
Uždirbimo dalis man nebuvo aktuali, nes aš niekada ir nesitikėjau gauti kokių nors pastovių pajamų iš šios veiklos. Aišku malonu sulaukti pakvietimų ar kitokių materialių paskatinimų, bet man žymiai svarbiau bendravimo ir idėjų skleidimo teikiama vertė. Galų gale rašymas padeda tobulėti mano mintims – taigi visi laimi.
Apie mažėjantį tinklaraščių populiarumą ir jų autorių nepelnytą susireikšminimą teko išgirsti daug. Ir vėl nerado atgarsio manyje. Man geriau vienas kitas komentaras iš nuoširdžių skaitytojų, negu šimtai Delfio stiliaus. Jeigu populiarumas mažės, tai tinklaraščiams gal net bus į naudą, nes išliks tik vertingiausieji. Toliau skaityti ‘Ir aš ten buvau (login) …’
Man vis dar kartais nejauku būna apsiprasti su mintimi, kad gyvenu jau pačiame tikriausiame XXI amžiuje Matyt tai kažkaip susiję su vaikystėje skaitytomis fantastikos knygomis, kuriose patys nuostabiausi dalykai rodos buvo ranka pasiekiami vos peržengus 2000-ųjų slenkstį. Deja taip neįvyko: turistinės kelionės į mėnulį ir skraidantys automobiliai vis dar tolimas miražas, namų apyvokos robotai ir dirbtinis intelektas taip pat. Kai apsidairau aplinkui, mane supa vis dar tie patys daiktai iš XX amžiaus – tik gerokai plonesni, stilingesni ir žinoma su interneto prieiga (heh, netgi prie tinklo prijungti šaldytuvai nebeatrodo toks absurdiškas dalykas kaip anksčiau).
Viena iš sričių, kur galėtų būti ženklesnis progresas, tai robotizuoti namų apyvokos daiktai (negi sakysi augintiniai). Keletą įdomių pavyzdžių radau tinkle. Vienas iš jų Sony Rolly. Tai muzikos grotuvas, kuris dar moka ir pašokti į taktą Mielai tokį įsigyčiau, jei kaina būtų žemesnė (šiuo metu ~400$).
Dar vienas įdomus eksponatas yra triušio pavidalo ir vadinasi Nabaztag. Šis daikčiukas sugeba ne tik simpatiškai kraipyti savo ausis, bet ir per namų wi-fi prisijungti prie interneto. O tada jis gali pranešti apie gautus el. laiškus ir juos perskaityti balsu, taip pat naujienas, RSS, Twitter žinutes, informaciją apie orus, pagroti jūsų mėgstamą dainą ir t.t.
Kartu su pavasariu atsinaujino ir šio tinklapio išvaizda. Naujausia kryptis labiau link minimalistinio stiliaus (kaip pavyzdį ėmiau marinegirl puslapį).
Atsirado šiek tiek naujovių: tokių kaip feedburner’is ir blogosferos kaimynų sąrašėlis.
Dar liko: susitvarkyti nuorodų ir “apie” skiltį, peržiūrėti kategorijas ir nuotraukų skyrelį. Pastarąsias matyt reikės suintegruoti su Picassa ar Flickr.
Jei pastebėsite kokių nors nesklandumų puslapio veikime su skirtingomis sistemomis ar naršyklėmis – būsiu dėkingas jei parašysite šone nurodytu el. pašto adresu.
Apie Mac OS X pastaruoju metu prirašyta daug – net ir aš prieš pusmetį apžvalgą publikavau. Ši sistema aišku nėra panacėja nuo visų IT ligų, o namie vis dar gyvenu po Windows ir nežadu jų keisti.
Vienok turiu pripažinti, kad kai kurie dalykai obuoliuose žavi. Jų programuotojai turi kažkokį keistą cuteness poreikį – pavyzdžiui galinga projektų valdymo programa vadinasi “Merlin”, o reprezentuojanti ikonėlė aišku burtininko skrybėlė. Užrašinės programa pasivadino “Circus Ponies”
Pamėginkite atspėti ką šie trys paukščiukai veikia pas mane užduočių juostoje:
Žalias žąsinas kairėje yra Adium – multiprotokolinė messenger programa. Kai gauna žinutę jis pradeda mosuoti sparnais ir šokinėti (matyt iš džiaugsmo) Nusipenėjęs žvirblis per vidurį SongBird – atvirojo kodo mac’inis muzikos grotuvas. O ta guminė antis dešinėje yra universalus FTP klientas. Šiai linksmai trijulei aišku dar trūksta Twitter, bet šis pas mane gyvena dashboard’e.
Pas mane beveik kuriozinė situacija – darbe už dyką siūlo imti protofoną, bet aš nesugalvoju kam man jo gali reikėti. Gal čia man sakau koks nors laikinas fantazijos sutrikimas. Tai atsisėdęs pamąsčiau…
Pirmiausia apie ką aš čia… Panaršęs išsiaiškinau, kad sąlyginai visas telefonų rūšis galima suskirstyti į:
tupo-fonus (skambinimas + SMS)
Išmaniuosius telefonus (prisideda kontaktų valdymas, organaizeris, kamera, grotuvas ir t.t.)
Protinguosius telefonus, a.k.a. smartphones (dedikuota OS, qwerty klaviatūra ir / arba lietimui jautrus ekranas, wi-fi)
Dabartinį mano telefoną (Sony Ericsson Z610i) galima būtų priskirti viduriniajai išmaniųjų klasei ir aš esu visai juo patenkintas. Turi el. pašto klientą. Kontaktų valdymas ir organaizeris nepriekaištingi, sinchronizuojasi per BT tiek darbe su Mac, tiek namie su Win. Kameros raiška nestebuklinga, bet tai nesusiję su telefono gudrumu. Mp3 ir video groja. Atminties saugojimui pakanka – galima įsidėti papildomą kortelę. J2ME dėka turiu krūvą programų: Twitter, Facebook, orai, Skype, IM, Opera. Jei prireikia kokio nors extra serviso, tai jį lengvai galima pasiekti per interneto naršyklę. Vienintelis dalykas, ko man trūksta – tai GPS funkcija. Bet aš galiu lengvai ją gauti įsigijęs Z750i modelį, kuris vis dar nepriklauso protingųjų klasei. Netgi prie dizaino negaliu prisikabinti.
Taigi ką naudingo aš gaučiau su protofonu, ko neturėjau iki šiol? Mąsčiau, mąsčiau ir nusprendžiau, kad tai… wi-fi. Bet ir tai man mažai aktualu, kai dažniausiai neišnaudoju ir turimų 100MB per mėnesį iš savo operatoriaus. Na kiek ten tweetinimas, el. paštas ir pripuolamas interneto naršymas suryja? Toliau skaityti ‘Protingieji telefonai’
Jei kas nors perskaitęs įrašo pavadinimą tikisi surasti konkretų receptą, tai jo čia nebus. Nes verslo kūrimas, kaip ir bet kuris kitas kūrybinis darbas, nepaklūsta griežtoms taisyklėms. Tačiau ketinu papasakoti apie gyvą patirtį, su kuria susiduriu dabar kurdamas savo verslą: apie užliptus grėblius ir netikėtas sėkmes. Taip pat pasidalinti asmeniniais pastebėjimais, kuriuos sukaupiau per 10 metų dirbdamas kitose IT įmonėse. Pradėsiu šį rašinių ciklą nuo pasakojimo apie viziją.
Vasarą nesu labai operatyvus, nes apie praeito šeštadienio renginį susiruošiau parašyti tik dabar. Šiais metais bandau susipažinti kuo gyvena tinklaraštininkų bendruomenė. 
Valio!!! Išgyvenome pirmuosius metus. Lygiai pernai šiame tinklaraštyje atsirado 
… mineralinį, sexy cola gėriau, nieko burnoj neturėjau. Taigi šiais metais kaip tikras tinklaraštininkas aplankiau 
Mielai tokį įsigyčiau, jei kaina būtų žemesnė (šiuo metu ~400$).
Pas mane beveik kuriozinė situacija – darbe už dyką siūlo imti protofoną, bet aš nesugalvoju kam man jo gali reikėti. Gal čia man sakau koks nors laikinas fantazijos sutrikimas. Tai atsisėdęs pamąsčiau…
