'Technologijos' kategorijos archyvas

Kaip laimingas Sony Reader PRS505 turėtojas (jau pusę metų) noriu pasidalinti įspūdžiais ir praktiniais patarimais apie šį gadget’ą.

Tiesa pasakius praktiškai jokių realių nusiskundimų neturiu (na nebent jo kaina) Skaitant akys pavargsta ne daugiau nei su realia knyga. Kartais norisi, kad ekranas būtų didesnis (jau yra 10 colių ekrano technologijos prototipas), bet skaityti tai netrukdo. Tiesiog tilptų daugiau teksto ekrane ir reikėtų mažiau vartyti puslapius.

Mėgstantiems komentuoti knygas vertėtų atkreipti dėmesį į Amazon Kindle produktą, nes Sony Reader PRS505 tokios galimybės neturi. Naujausias PRS700 modelis, atrodo, jau pasitempė šioje srityje.
Aparatas lengvutis – lengvai galima įsimesti į kuprinę / rankinę / whatever. Krauti reikia kokius du – tris kartus per mėnesį, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
Toliau skaityti ‘Apie Sony Reader #1/2′

Per savo gyvenimėlį jau teko matyti ir šilto ir šalto… Ir štai pagaliau atsirado proga susipažinti su obuoliais pažymėtais kompiuteriais artimiau. Mat darbe nusprendėme “mastyti kitaip”.

Jei pagalvojote, kad “štai dar vienas atsivertė”, tai turiu nuvilti. Neatsivėrė čakros, nesutrimitavo mūzos ir lytinė pakraipa išliko ta pati. Užtai ofise žymiai padaugėjo situacijų “f**k kodėl šis <įterpkite kokį nors elementarų dalyką> neveikia” ? Tada seka 15-20 minučių googlinimo ir pabaigoje nustebęs “aaa… štai kaip”. Visumoje jausmas turbūt panašus kaip pakeitus lytį – forma skiriasi, bet problemos tos pačios

Sąsajos paprastumas ir intuityvumas Apple kompiuteriuose žavi. Pvz. neteisingai suvedus slaptažodį langelis tiesiog pasipurto. Jei programa nori dėmesio, tai jos ikonėlė pradeda šokinėti, vietoj to kad rodytų įkyrius pop-up’us. Programų diegimas yra tiesiog svajonė – užtenka jas parsiųsti iš interneto ir su pele nutempti į “applications” aplanką. Jokių papildomų klausimų ar dialogų. Dauguma programų netgi turi palengvinimą: minėtąjį “applications” aplanką labai paryškina ir padeda kuo arčiau ikonėlės. Kad tempti reikėtų tik porą centimetrų. Nori pašalinti? Jokių problemų – užtenka su pele nutempti programos paleidimo įkonėlę į šiukšlių dėžę ir… viskas.
Toliau skaityti ‘Kompiuteris mamai’

Taigi jau daugiau kaip mėnuo turiu savo mažą mielą puslapiuką internete. Mes einame per gyvenimą ir paliekame savo pėdsakus. Jie atspindi tai, kas mes esame tuo momentu. Aš turiu per mažai laiko, kad galėčiau būti kažkuo kitu išskyrus savimi. Įdomu, ar po kokių 100 metų, kai manęs jau (galbūt) nebebus, kokiame nors atokiame interneto archyvo serveryje vis dar gulės šie žodžiai?

Šis mėnuo man buvo labai įdomus. Ačiū visiems, kurie nepatingėjo rašyti komentarus. Kiekvienas jūsų žodis man be galo malonus (na išskyrus spam’ą, bet jis dar nespėjo sutepti šios pažadėtosios žemės). Ačiū blogads.lt, kuri atvedė 11 naujų žmogeliukų, nors po to ir užsilenkė (tikiuosi dar atgims). Sulaukiau ir daug žodinių atsiliepimų. Įdomiausia buvo išgirsti nuomonę iš tėvų, kad skaitydami jie sužinojo apie mane naujų dalykų
Šiuo metu galvoje mažiausiai 5 temos, kurios galėtų virsti puikiais įrašais – ir greičiausiai taip ir padarys. Tik va už lango vasara, tad kartais norisi viską išjungti ir tiesiog patinginiauti.

12 įrašų, 20 komentarų, 2 straipsniai, 194 nuotraukos, 17 nuorodų – tokie vat mano naujagimio pasiekimai kol kas.
Toliau skaityti ‘Mėnuo plius’

Na štai, negaliu net patikėti, kad rašau žinutes į savo asmeninį puslapį internete. Po kažkur 10 metų laukimo ir mąstymų kaip gerai būtų tokį puslapį turėti… Net ir 15-metės paauglės šiais laikais jau turi po savo svetainę, o aš, nuolat besisukantis IT sferoje, vis delsiau. Turbūt koją kišo profesinė paranoja, kad visi IT projektai užsitempia. Na ir naivus noras daryti amžinus daiktus

Taigi noriu prisistatyti – esu internete žinomas Tamagochi’o slapyvardžiu. Man 27-eri, vyriškosios žmonijos pusės atstovas. Gyvenu Vilniuje, o atkeliavęs iš Panevėžio. Kažkur pakeliui gavau VU MIF magistro išsilavinimą ir sutikau ten daug šaunių žmonių. Išsamiau puslapyje “Apie mane”.

Ši vieta internete pirmiausia dedikuota mano draugams ir šeimos nariams – kad palaikyti su jais ryšį. Ypač su tais, kurie atsiduria toli nuo Lietuvos. Ir aišku visiems laisviems interneto skaitytojams, kurie gali paaukoti minutėlę dėmesio. Tikiuosi, kad rasite čia kažką naudingo.

Aš turiu tokią teoriją, kad kai kas nors sakoma iš tiesų nuoširdžiai, to neįmanoma nesiklausyti ir tai niekada nepabosta. Tai vienas iš tų ypatingų momentų, kai aiškiai jauti pulsuojant patį gyvenimą. Todėl aš visai neketinu vaikytis blogų populiarinimo taisyklių. Verčiau žmonių dėmesį užkariausiu nuoširdumu.

Apie ką čia rašysiu?

• Gyvenimo pastebėjimus (a.k.a dienoraštis arba skaitmeninis jo atitkmuo blog’as)
• Kūrybą
• Informacines technologijas
• Finansus ir ekonomiką
• Japoniją ir anime
• Keliones
• Lietuvą ir jos aktualijas
• ir dar daug daug kitų dalykų…

Asmeninius dienoraščius rašau jau gana ilgai, vienok dar niekada neteko skelbti jų viešai. Savaime aišku, kad čia negalėsiu atskleisti visko. Ir negalėsiu jo skelbti taip dažnai, kaip pildau asmeninius užrašus. Tai taip pat reiškia daugybę teksto redagavimo prieš atiduodant publikai

Daugumoje tinklapio vietų veikia komentarų sistema – laukiu jūsu atsiliepimų ir nuomonių. Taip pat galite rašyti man adresu, nurodytu pašto ženkle.

Tiesiog bandysiu ir žiūrėsiu kas iš viso to išeis.