28 – it was a very good year… bet jie jau baigėsi. Šiandien šio tinklaraščio autoriui 29.
Metas susiimti ir judėti į priekį 
Pastaruoju metu kiek sumažėjo tinklaraščio aktyvumas. Ne todėl, kad nebūtų gerų minčių, bet tiesiog todėl, kad trūksta laiko jį pildyti 
Mano socialinis grafikas sukasi neįtikėtinu greičiu, o jei ir atsiranda koks laisvas vakaras, tai ir jis dažniausiai užpildomas filmais, arba mokymusi, arba knygomis, arba… Prie to dar aišku prisideda šventinis sezonas ir visur prasiskverbiantys socialiniai tinklai. Nėra kada prisėsti ir reflektuoti. O gaila…
Nes tai, ką mes sukaupiame tomis tylos ir pasibuvimo su savimi minutėmis yra ypač svarbu. Tai yra pamatas, ant kurio statome ateitį. Dalykai, kurie dabar vyksta mano gyvenime – dar pernai rašydamas tinklaraštį galėjau tik pasvajoti. Ir iš tiesų svajojau. Neįtikėtina kaip tos mintys viena po kitos ėmė materializuotis. Tarytum koks magnetas jas trauktų (“The Secret” matyt iš tiesų veikia). Bet niekada negalime nustoti svajoti. Niekada nesakyti Mefistofelio žodžių.
Per refleksiją mes pažįstame pasaulį, o per dalinimąsi atrandame laimę.
Taigi mano rašiniai niekur nedingsta, jų dar bus daug. Ir jau greitai.
Po visų darbų ir slogaus rudeniško dangaus, metas prisiminti ir Kalėdų laukimą Kasmet jis vis toks pats ir vis kitoks. Ieškosime dovanėlių ir mintyse įsivaizduosime nušvitusius mums artimų žmonių veidus. Šiek tiek paburnosime ant prekybos centrų už komercializavimą. Spėliosime ar per Kalėdas bus sniego…
O kai pagaliau sulauksime – ak, kaip gera bus nors vieną dieną niekur neskubėti, niekuo nesirūpinti ir tiesiog dalintis tuo, ką turi geriausia su kitais žmonėmis.
Surinkau blogosferoje vykstančias gerumo akcijas, prie kurių kiekvienas iš mūsų galime prisidėti:
 Kalėdinė labdaros mugė skirta paremti darželį autizmu sergantiems vaikams. Galite dalyvauti atsinešdami parduoti savo rankdarbius arba užeiti nusipirkti dovanų. Data ir laikas – gruodžio 19 d. 11 val. Instrukcijas kaip nuvykti rasite nuorodoje. |
 Kalėdinė akcija “Apgaubkime vaikus savo delnų šiluma” kviečia prisijungti ir padovanoti savo rankų darbo mezginius vaikams, kurie niekada nepažino iš tėvų. Vyksta iki gruodžio 15d. – nuorodoje yra kontaktinė informacija, kur galima palikti savo dovanas. |
| IKI kalėdinių stebuklų akcija – jei norite padaryti gerą darbą nenueidami nuo kompiuterio, tai paspauskite ant skydelio esančio dešinėje pusėje. Jums tai nieko nekainuos, o vaikų dovanoms įkris 5 centai. Žavu |
Jau daugiau kaip mėnuo praėjo nuo spalio 5-ą dieną surengtų žudynių Kaune. Aš stengiuosi išlaikyti neutralią nuomonę ir noriu tikėti, kad teisėsaugos pareigūnai kuo greičiau ištirs tiek šio nusikaltimo, tiek su tuo galimai susijusios pedofilijos bylos aplinkybes.
Šiame rašinyje norėčiau atkreipti dėmesį į mažai nagrinėtą bylos aspektą – pradinius kaltinimus pedofilija, kurie buvo paremti D. Kedžio dukters parodymais išplatintais internete. Visuomenėje jie sukėlė ypač karštą reakciją – didelė dalis netgi išreiškė nuomonę, kad žmogžudystė gali būti pateisinta (!!!), jei mergaitė iš tiesų buvo tvirkinama. O kadangi ji pati apie tai pasakojo, tai abejonių nėra – juk vaikas negalėjo tokių dalykų išsigalvoti ir neturi motyvo meluoti.
Bet ar tikrai mes galime pasitikėti 9-metės mergaitės parodymais ir už akių nuteisti žmones?
Pasirodo, kad tai nėra taip paprasta. Šioje psichologijos paskaitoje yra pateikiamas šokiruojantis pavyzdys: studentams parodomi trys interviu su vaikais apie prieš du mėnesius vykusį incidentą – visi trys pasakoja apie tą patį įvykį, visi trys daro tai labai nuoširdžiai, tačiau visų versijos yra radikaliai skirtingos. Kai studentų paklausė kuo jie tiki – nuomonės pasiskirstė maždaug po lygiai. Panaši reakcija ir kai šis įrašas buvo parodytas vaikų psichologams, teisėjams, vaikų teisių priežiūros pareigūnams. Kaip tai galėjo nutikti?
Pasirodo, kad visi trys jie sakė tiesą, tačiau dviem iš jų prisiminimai buvo įteigti. Vaikų sąmonė yra ypač jautri manipuliacijoms ir gali būti paveikta. To pakako, kad suklaidinti net patyrusius šios srities profesionalus. Ir tam netgi nereikia jokių futuristinių smegenų plovimo aparatų – užtenka tik tendencingai suformuluoti klausimus arba sukelti abejonę. Toliau skaityti ‘Mergaitė ir pedofilai – įrodymų problema’
Idėja šiam įrašui kilo besišnekučiuojant su Kristina apie šiemet žuvusį mūsų abiejų draugą Andrių. Tebūnie tai jo atminimui.
Niekas taip nesuglumina kaip mirtis. Ta mistiška pažintis su amžinybe: išeiname ten, iš kur ir atėjome. Galbūt ten tampa geriau, o gal girgždantis samsaros ratas tuojau pat nutrenkia atgal. O gal ten tik bekraštė ir banguojanti visatos žvaigždžių jūra… Mums dar ne laikas sužinoti atsakymą.
Tik kartais norėtųsi atsukti laiką atgal ir padaryti tiems išėjusiems žmonėms daugiau, mylėti stipriau, paprašyti patarimo ar atleidimo. Bet kaip?
Viena iš budistinių tradicijų kalba apie gyvą atmintį. Pasak jų tikėjimo, praeitis niekada nemiršta – ji yra visada su mumis ir pasiekiama ranka prisiminimuose. Todėl sąmonėje galime nusišypsoti žmogui, kurio jau nebėra, ir pamatyti kaip jis šypsosi iš praeities atgal. Visa tai vyksta čia, dabar ir labai gyvai. Galime netgi pasikalbėti ir gauti atsakymą. Arba pagalbą. Ir patys pagaliau surasti ramybę savo mintimis.
Tiesiog suvokti, kad tas žmogus nemirė tol, kol egzistuosi tu. O kai tavęs nebebus, tu irgi gyvensi kažkieno kito atmintyje – išbarstytas į daugybę gabaliukų ir daugybę sąmonių. Čia ir dabar, ir per amžius.
Neseniai atradau labai naudingą portalą, kuriame už dyką pateikiamos filmuotos paskaitos iš geriausių JAV aukštųjų mokyklų: www.academicearth.org. Pastaruoju metu esu susidomėjęs psichologija, tai galiu rekomenduoti puikų kursą iš Yale universiteto “Introduction to psychology”. Įdomu palyginti ir paskaitų kokybę su lietuvišku produktu 
Pilną kursą (20 paskaitų) rasite čia. Įvadinė paskaita:
Watch it on Academic Earth
Šiame portale taip pat sudomino ir ketinu peržiūrėti:
- Politics, Strategy, and Game Theory – politikos mokslai
- Science, Magic, and Religion – misticizmo ir mokslo santykis istorijoje
Turbūt kiekvienam iš mūsų kasdieniniame gyvenime yra tekę susidurti su žmonių stereotipais: pvz. populiarus požiūris, kad moterys priimdamos sprendimus vadovaujasi jausmais, o vyrai protu. Ekstravertai prieš intravertus ir t.t. Tokių ir panašių teiginių ypač daug populiariose informavimo priemonėse. Aš pats labai nemėgstu bandymų skirstyti žmones į kategorijas dėl iš to kylančių etinių ir moralinių problemų. Ir turbūt daugumai nepatinka būti įspraustam į ankštą dėžutę. Tačiau kiek tai yra moksliškai pagrįsta, o kiek pramanyta?
Neužsiimsiu mitų medžiokle, o verčiau supažindinsiu su vienu iš įdomesnių mokslinių paaiškinimų – Carl Jung suvokimo procesų teorija. Šis žmogus gyveno XX a. pirmoje pusėje, turėjo medicininį išsilavinimą ir yra laikomas vienu iš šiuolaikinės psichologijos tėvų (šalia tokių grandų kaip Froidas). Jis tyrė normalių žmonių psichiką ir bandė surasti bei aprašyti dėsningumus. Mokslininko darbai vėliau buvo pritaikyti tokiems populiariems asmenybės testams kaip MBTI ir socionika.
Toliau skaityti ‘Asmenybės tipai pagal Carl Jung’
Daug laiko nutekėjo nuo paskutinės kino apžvalgos. Tad ką gero pavyko išvysti žydruose, baltuose ir visokiuose kitokiuose ekranuose pastaruoju metu?
Filmai:
- Inglourious Basterds (2009) – naciai alternatyvioje visatoje. Apie Tarantino, šio filmo režisierių, viena ar kita ausimi jau girdėję beveik visi. Nuoširdžiai žaviuosi dauguma jo darbų, o šį kartą irgi buvau pamalonintas. Žiaurumai – yra; epiniai monologai – yra; netikėtos atomazgos – yra. Tik siužetas kiek silpnesnis nei Kill Bill ir trūko ryškesnio moteriško personažo. 9/10.
- District 9 (2009) – mokslinė fantastika realybės šou stiliumi. Iš šito tikėjausi gerokai daugiau ir žiauriai nervino, kad visi personažai be jokios vaizduotės ar nors kiek sudėtingesnių emocijų. Na ir dar loginės skylės, kad kosminį laivą galima išmokti pilotuoti per 20 sekundžių. Pastebėjau, kad tiems, kuriems patiko Basterd’ai, nepatiko District’as – ir atvirkščiai. 7/10.
- The International (2009) – trileris su bankais. Šis filmas patraukė mano dėmesį dėl savo temos ir režisieriaus Tom Tykwer (“Lola rennt” 1998). Galima pasigėrėti įspūdingais kadrais iš visos Europos ir puikiais aktoriais – vien Naomi Watts ko verta. Pati istorija kiek per daug supainiota ir, deja, neatsakys į klausimą, kur dingo visi pinigai (nors tema tikrai pataikė į nūdienos aktualijas). Pirk prekę europietišką. 7/10.
- The Life Before Her Eyes (2007) – kada gi prasidės mūsų gyvenimai? Umos Thurman trūko Basterduose, o čia ji nuostabi kaip visada. Filmo siužetas tikrai stiprus ir netgi sakyčiau sukrečiantis. Nedažnai šiais laikais pasitaiko, kad nesugebėčiau atspėti atomazgos. Užduoda daugiau klausimų, negu pateikia atsakymų. 10/10.
- Gandhi (1982) – žymiausio visų laikų indo biografija. Kadangi draugai susiruošė pakeliauti po Indiją, tai susipažinome su šia šalimi iš anksto per filmus. Įdomu buvo pažvelgti į didžio žmogaus gyvenimą ir filosofiją, nors knyga matyt atskleistų žymiai daugiau. 8/10.
Taigi kur aš dingau? Sunku kartais ir pačiam į šį klausimą atsakyti Tarkime, kad tai buvo periodas, kai tiesiog norėjau pabūti vienas su savo mintimis. Galbūt pasijaučiau per daug atsivėręs ir eilinį kartą įskaudintas. Žmonių, kurie norėjo tik gero.
Yakudoshi – tiesiog taip japonai vadina blogus metus. Tuščias periodas (arba bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio), kuris tiesiog praėjo. Pamenu, kad ėjau į darbą, bendravau su kolegomis ir su draugais, sprendžiau sudėtingas problemas. Bet visa tai lyg pro miglą, be jausmų, be pėdsako. Jeigu ne tam tikri išoriniai veiksniai, būčiau rimtai pagalvojęs apie depresiją.
Ar jau sugrįžau iš ten kur buvau? Labai tikiuosi. Būti atsiskyrus nelabai malonu. Privalau eiti į priekį, kad ir kas benutiktų.
* * *
Šiandien vaikštinėjau paupiu ir mąsčiau – o kodėl man taip norisi pabėgti, kodėl kartais taip tragiškai nepasitikiu savimi ir niekaip nepavyksta pagauti tos laimės paukštės? Ir koks keistas tas jausmas – rodos viską galiu, bet kartu ir nieko negaliu. Štai žinau, kad galiu būti mylimas, bet niekaip negaliu priversti kito žmogaus mylėti. Žinau, kad savo jėgomis galiu susikrauti didžiulius turtus, tačiau nuolat kažkas sustabdo. Kodėl visa tai? Kodėl man darosi pavydu žvelgiant į kitų žmonių pasiekimus?
Matyt, kad taip kalba susikaupęs nusivylimas ir neišsipildę norai. Jų šukių pilna mano galva. Ir kaip man jas iš ten iškuopti?
Kuopimo būdu Kaip ir visada iki šiol…
Yra neatitikimas tarp to ką matau aš ir to, ką mato kiti žmonės. Viduje aš jaučiuosi nusivylęs, nemylimas, neįvertintas, nors vis dar tikiu ateitimi. Aplinkinių nuomone, aš neatskleidžiu savo minčių, turiu daug keistenybių, neišnaudoju savo galimybių. Turbūt nelabai rūpinuosi kitais žmonėmis, tačiau esu geras darbuotojas, kuris jaučia pareigą – todėl už tam tikras savybes esu vertinamas. Bet niekada nesu vertinamas kaip pilna asmenybė. Visa tai turi pasikeisti. Ir tai yra tas kuopimo būdas.
