Operacinės sistemos: nauja karta

Šiokia tokia techninė rubrika – mano subjektyvūs atsiliepimai apie naujausius gaminius iš Microsoft ir Apple stovyklų. Pirmoji už mėnesio žada oficialiai išleisti Windows 7, o antroji prieš savaitę pristatė Mac OS 10.6, dar žinomą kaip “Snow Leopard”. Tai nebus labai detali apžvalga, o tiesiog mano, kaip patyrusio naudotojo, įspūdžiai.

7 samuraiPirmiausia apie Microsoft produktą. Turbūt nereikia priminti visuotinio publikos nusivylimo Vista, kurios lietuviška pravardė labai atitiko problemų esmę. Dar vienas toks nesėkmingas gaminys galėjo rimtai pakenkti jau ir taip pašlijusiai Bilo kompanijos reputacijai. Laimei, atrodo jie įsiklausė ir išgirdo ko iš tiesų reikia naudotojams.

Windows 7 palyginus su Vista (bandžiau tiek 32 tiek 64 bitų versijas) iš tiesų jaučiasi pagreitėjimas. Nebeieško diske nuolat ir nežinia ko, greičiau reaguoja į komandas ir atlieka failines operacijas. Švariai sudiegus Ultimate versiją, veikia viso labo apie 50 procesų palyginus su 80 buvusiu praeitoje versijoje. Dar įdomiau palyginti su XP: po atnaujinimo mano staliniame kompiuteryje ir čia darbas pagreitėjo. Matyt, kad naujieji langai sugeba geriau išnaudoti aparatūros resursus, nes pasikrauna per trigubai (!!!) trumpesnį laiką su tais pačiais servisais ir programomis. Taigi, atrodo metas pagaliau išleisti senutėlę XP į užtarnautą pensiją ;)
Skaityti toliau

Paskutinė vasaros diena

image Užsip**au kariauti – taip maždaug trumpai galima apibūdinti šios jau praėjusios vasaros nuotaikas. Tai gal ir gerai, kad ji baigėsi. Buvo daug visokių nesėkmių ir sumaišties tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tačiau viskas turi pradžią ir pabaigą. Blogi dalykai irgi. O kas nenužudo, tas daro mus stipresnius ;)

Tik kažkaip nepratęs viešai rašyti ir kalbėti apie dalykus, kurie mane neramina. Tai dėlto šią vasarą tinklaraštis ir buvo aprimęs. Matyt dar reikia išmokti patikėti kitiems žmonėms ne tik savo džiaugsmingus momentus, bet ir liūdnus. Vadinasi dar yra kur augti. O tai jau savaime gerai…

Aaa ir dar sveikinu save ir visus su tinklaraštininkų diena :) Spėju, kad nemažai skaitytojų yra išbandę savo jėgas šiame puikiame XXI amžiaus išradime.

Mokykla

Na pagaliau sąžinė privertė parašyti kiek daugiau nei du sakinius į twitterį (ir kaip toks mažas daiktas gali suvalgyti visą tinklaraštį?). Negaliu netgi tinkamai pasiteisinti vasaros atostogomis, nes tiesa pasakius šią vasarą matyt taip ir neatostogausiu. Taigi tenka pripažinti seną gerą ir laiko patikrintą tinginiavimo faktą :)

Šį savaitgalį teko pavartyti apdulkėjusios asmeninės istorijos puslapius ir sugrįžti į mokyklą. Tą pačią J. Balčikonio gimnaziją, kuri sėkmingai stovi jau daugiau nei 200 metų ir visai teisėtai vadinasi pirmaja pasaulyje lietuviška gimnazija. Mano nesimatymo skaičius kuklesnis – tik 10 metų, bet vis tiek gąsdina. Juk tas pats laikotarpis mokyklos suole tesėsi vos ne amžinybę. Tad skubėkim gyventi…

Anuomet savo klasės nemėgau ir visiškai neturėjau ten draugų. Tai buvo laikotarpis, kai niekas manęs nesuprato ir laikė vos ne kasdienine pareiga pašaipiai apie tai priminti. O aš dar nedrįsdavau atsikirsti. Matyt, kad su savo klasiokais jau niekuomet neužmegsiu tokio ryšio, kaip su vėliau sutiktais žmonėmis. Tačiau man visada susižavėjimą kėlė pati gimnazija ir jos mokytojai. Masyvios durys, aukštos lubos, XIXa. dekoracijos, žymių mokinių vardai ir portretai per ilgą 200 metų istoriją – visa tai įkvėpdavo ir jausdavausi ypatingos bendruomenės dalimi. 10-oje klasėje netgi mokėmės lotynų kalbos, kuri kažkaip labai derėjo :) Visada kai einu pro gimnaziją, jaučiu ramią ir turtingą tos vietos aurą. Tikiuosi, kad ji gyvuos dar ilgai.

Mataruodavau kojomis atsisėdęs ant aukštų jos palangių ir svajodavau apie tai koks bus gyvenimas ateityje. Paskubomis darydavau namų darbus, nedrąsiai dairiausi į humanitarinės klasės merginas. Juk ten buvo ir pirmoji meilė, kuriai, kaip ir man, buvo penkiolika. Tačiau praėjo dar 7 metai, kol jai apie tai pasakiau.
Gimnazija 1 Gimnazija 2 Gimnazija 3
Dabar nuoskaudos pamirštos. Vieni kitiems sakome, kad visai nepasikeitėme, tačiau iš tikrųjų vis labiau pastebime laiko ženklus veiduose. Dar skaičiuojame kiek pinigų uždirbame, kas kiek vaikų susilaukė, kas vedė, kas išsiskyrė… Ar neatsiliekame gyvenimo lenktynėse… Buvusius skandalus, kurie baigdavosi direktoriaus kabinete, prisimename kaip smagius anekdotus prie alaus bokalo. Ir galvojame – o kokia viso to prasmė? Ar jau prasidėjo mūsų gyvenimas, apie kurį anuomet taip svajojome?
Gimnazija 4Gimnazija 5 Gimnazija 6

Raudoni vakarai

VakarasIlgas ilgas pasivaikščiojimas gamtoje kai leidžiasi vidurvasario saulė… Ir kaip aš galėjau užmiršti tokius dalykus? Kūnas jau buvo priverstas sukelti galvos skausmą, kad atitrauktų mane nuo mirgančių ekranų ir nesibaigiančio informacijos srauto.

Brendu per šlapią žolę, prikimštą svirplių ir lyg bundu iš kažkokio tolimo sapno. Problemos staiga susigūžta netikėtai užkluptos, tvarkingai susidėlioja į lentynėles ir dar užsidega lemputė. O juk vos prieš porą valandų jos buvo mane įtikinusios, kad esu viso labo nereikšminga dalelė didžiuliame mechanizme. Pajuntu, kad esu dalelė gamtos, o ne kompiuterių – ir nevalia to pamiršti.

Kada nors, kai baigsis krizės ir surasiu savo gyvenimo meilę, gyvensiu sau namuke prie miško ir kas vakarą eisiu pasivaikščioti.

Blogout atgarsiai

Vasarą nesu labai operatyvus, nes apie praeito šeštadienio renginį susiruošiau parašyti tik dabar. Šiais metais bandau susipažinti kuo gyvena tinklaraštininkų bendruomenė. Login’as truputi nuvylė, tad optimistiškai užsiregistravau į blogout tikėdamasis, kad ten bus linksmiau. Ir neapsirikau ;)

Šeštadienį teko keltis anksti, kad pagaučiau pirmąjį autobusą į Palangą. Laukiu nesulaukiu kada gi pagaliau išras teleporterius tokiems atvejams. Prisistačius į vietą buvo daug visko – ir dovanų ir naujų veidų. Ir netgi visai įdomių pranešimų. Džiugas (www.nezinau.lt) papasakojo apie iniciatyvą sukurti socialinio tinklo turinio portalą, kuris galėtų konkuruoti su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Maždaug Delfis sudarytas iš tinklaraščių medžiagos – tik 10 kartų geriau. Turiu pasakyti, kad ta idėja man labai patiko ir galėčiau netgi paskirti savo laiko jai vystyti.

Domantas (www.eziukasvilniuje.lt) papasakojo apie galimybes tinklaraščių autoriams skatinti labdaringą veiklą Lietuvoje. Juk mes galime tiesiog įsidėti nuorodas į paramos puslapius arba aprašyti projektus, kuriems reikia dėmesio. Plačiajai visuomenei tai būtų labai įdomu – žmonės kurie nori paaukoti dažnai nežino nei kaip tai padaryti, nei kam tos paramos reikia labiausiai. Pats pasižadėjau sau parašyti bent vieną ar du įrašus šia tema iki metų pabaigos.

Abu pranešimus rasite čia. Daugiau informacijos ir kitų dalyvių atsiliepimai patalpinti čia.

Vėliau buvo atsipalaidavimo dalis su konkursais, dar daugiau dovanų (pagarba organizatoriams, kad tiek jų sugebėjo iškaulyti iš rėmėjų šiais laikais), braškėmis, alumi ir pasisėdėjimu prie jūros. Šiek tiek nuotraukų iš ten:

Pabaigai pora žodžių apie Palangą, kurią pamačiau pirmą kartą po trijų metų pertraukos. Atrodo, kad reikalai kiek pagerėjo: kavinėse jau visai padoriai aptarnavo ir nebegrojo lietuviškų šlagerių ar „Русское Радио“. Žmonių per ilgąjį savaitgalį buvo daug, bet neperkrauta – pastebėjau nemažai užsieniečių iš kitų Europos valstybių. Viešbučiai vis dar plėšia nesveikas kainas, o kambarys nakčiai pas bobutę 50Lt. Jūra, deja, kaip visada šalta :p

Zombinomika arba pasaulis po krizės

Zombiai

Veidrodėli, veidrodėli pasakyk – kada gi baigsis krizė? Šiame įraše pabandysiu pateikti savo požiūrį. Bet pirmiausia…

ŠIS STRAIPSNIS NĖRA RAGINIMAS PIRKTI AR PARDUOTI. AUTORIUS NEATSAKO UŽ BET KOKIUS JŪSŲ PATIRTUS MATERIALINIUS NUOSTOLIUS, MORALINĘ ŽALĄ AR PRARASTĄ SIELĄ JEI VADOVAUSITĖS ČIA IŠDĖSTYTOMIS ĮŽVALGOMIS.

Ar perskaitėte? Puiku, dabar atidžiai perskaitykite viršuje esančią pastraipą dar kartą. Trumpai tariant, sprendimus priiminėkite savo galva.

Mano prognozės, kad ir kaip besistengčiau, niekada nebus visiškai tikslios. Netgi labiausiai tikėtinam scenarijui nesuteikčiau daugiau nei 20% išsipildymo tikimybės, nes:

  • Pati ekonomika nėra tikslus mokslas – jos šaknys yra žmogaus psichologijoje, kuri yra iracionali.
  • Yra viena kitai prieštaraujančių teorijų, todėl tuos pačius duomenis skirtingi žmonės interpretuoja kitaip.
  • Reikia išanalizuoti ir susieti labai didelį kiekį informacijos (kiekvieną dieną pasirodo šimtai straipsnių, apžvalgų ir statistinių duomenų).
  • Ateitis yra nedeterminuota – nauji įvykiai ir atrasti dėsniai gali sujaukti bet kokias prognozes.

Taigi padarykite sau paslaugą ir netikėkite „ekspertais“, kurie neabejoja savo teisumu ar netgi nustato tikslias datas krizės pabaigai – jų prognozės pačios pavojingiausios jūsų kapitalui.

Aš pritariu nuomonei, kad krizė gimė ir baigsis JAV, todėl savo prognozėse daugiausia dėmesio skirsiu būtent šiai šaliai. Vis dėlto problemos esmė glūdi ne pačiuose amerikiečiuose ir jų keistuose įpročiuose, o anglosaksiškame finansų sistemos modelyje, kuris šiuo metu naudojamas visame pasaulyje. JAV tik labiausiai atspindi šios sistemos būseną, todėl geriausiai tinka analizei. Tai nereiškia, kad vos tik reikalai pasitaisys ten, automatiškai saulė nušvis ir pas mus. Skaityti toliau

Mano kaimynai

Stebime Susigriebiau, kad visai pramiegojau blogatoną ir kitas tinklaraščių savitarpio populiarinimo akcijas. Mano lankomiausi surašyti dešinėje esančio stulpelio apačioje, bet juos verta pristatyti plačiau. Juk gerais dalykais reikia dalintis ;)

Pirmiausia tai grandai:

  • Pinkcity ir jos „Laimės paieškos rožiniam mieste“
    Būtent jos tinklaraštis įkvėpė mane sukurti savo – taigi ji pakeitė ir mano gyvenimą. Už tai esu jai labai dėkingas (o taip pat ir už daug kitų atradimų). Mano nuomone tai vienas geriausių lietuviškos blogosferos tinklapių.
  • Qemm – sveikas ciniškas požiūris į gyvenimą, nors kartais autoriui ir nepritariu.
  • Vienastoks ir jo projektas Nežinau.lt – Lietuvos tinklaraščių Meka ir pasididžiavimas.

Toliau mano skaitomiausių penketukas (tvarka atsitiktinė):

  • Vilmos blogas „Kaip aš gyvenu“
    Žavus puslapis apie prancūzus, dingusias fūras, sunkiąją muziką, Naująją Zelandiją ir apie ne mažiau žavią viso to autorę.
  • Markas „me, myself and I“
    Patinka jo sugebėjimas paprastais žodžiais atskleisti esmę ir unikalios gyvenimo įžvalgos. Pastaruoju metu kiek apmiręs, bet tikiuosi, kad atsigaus.
  • LetMeFly „Cinnamon Dolce Latte“
    Kartais mane truputi siutina autorės pesimistiški įrašai ir tada prirašau labai jau teigiamų komentarų. Antra vertus, man pačiam kartais sveika paragauti realistiško požiūrio kaip atsvaros užplūstančiam hyper-optimizmui.
  • Rasos blogas „suka.lt“
    Šitą įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, nes, matyt, turiu silpnybę gražiems ir praktiškiems daiktams. Pasufleruoja naujų gerų idėjų.
  • Hadrian „Hedo City Blog’as“
    Labai įdomus projektas, nagrinėjantis psichologijos, moralės ir filosofijos problemas.

Pabaigai dar keletas visai neseniai atrastų tinklaraščių. Mažai žinomi ir šviežutėliai :)

Be visų čia išvardintų mano RSS skaityklėje yra dar mažiausiai 10 prenumeratų, kurias irgi tikiuosi kada nors pristatyti.

Vieneri

GimtadienisValio!!! Išgyvenome pirmuosius metus. Lygiai pernai šiame tinklaraštyje atsirado pirmasis įrašas. Nuo to laiko buvo paskelbta dar 98, o šis jau simbolinis 100-asis. Wow – kiek daug per tą laiką visko nutiko ir čia, ir autoriaus gyvenime.

Aš, tiesa pasakius, niekada neabejojau sulaukti šio gimtadienio, bet vis tiek daug pavojų tyko blogosferoje. Ar atsiras žmonių, kurie skaitys? Ką jie pamanys apie mane? Ar turėsiu pakankamai laiko? Ar nepritrūks idėjų?

Kas toliau? Žinoma augti! Šis tinklaraštis keisis – ir tik į gerą ;) Bus daugiau struktūros ir lengviau orientuotis. Taip pat reikės eilinį kartą patiunintį dizainą.  Per metus laiko išsiaiškinau savo mėgstamiausias temas, kurios yra:

  • Dienoraštis ir gyvenimo pastebėjimai
  • Miestas ir aplinka, kurioje gyvenu
  • Finansai
  • Informacinės technologijos
  • Filosofija ir psichologija

Dėkoju už Jūsų dėmesį ir kantrybę.

Telling Stories from Aurelie M. on Vimeo.

Ir aš ten buvau (login) …

Sexy Cola… mineralinį, sexy cola gėriau, nieko burnoj neturėjau. Taigi šiais metais kaip tikras tinklaraštininkas aplankiau Login konferenciją. Kadangi ten pirmą kartą, tai nežinojau ko tikėtis – daugiau vedė smalsumas pamatyti žmonių veidus kitoje ekrano pusėje, negu pats pranešimų turinys. Na ir pamačiau – maždaug 1300 dalyvių, kurie buvo okupavę Siemens areną. Tiesa, kiek teko kalbinti, pačių tinklaraštininkų buvo tik mažuma. Ir beveik visi laikėsi nuomonės, kad pernai buvo geriau (beje, tada konferencija vadinosi „bLogin“, o kitais metais pasak gandų bus „Ogin“). Kadangi objektyviai negaliu palyginti, tai nežinau ar jais tikėti, ar čia tik žolė žalesnė kitoje gatvės pusėje.

Pranešimų buvo visokių – vieni geresni, kiti blankesni. Pagal temas galima suskirstyti į keturias grupes:

  • Kaip uždirbti iš tinklaraščių?
  • Kodėl tinklaraščiai mirs?
  • Kaip naudotis socialiniais tinklais (twitter ir t.t.)?
  • Visa kita

Atskirai tusinosi Apple fanboys. Nesupratau jų buvimo tikslo – matyt su MacWorld konferencijas supainiojo.

Uždirbimo dalis man nebuvo aktuali, nes aš niekada ir nesitikėjau gauti kokių nors pastovių pajamų iš šios veiklos. Aišku malonu sulaukti pakvietimų ar kitokių materialių paskatinimų, bet man žymiai svarbiau bendravimo ir idėjų skleidimo teikiama vertė. Galų gale rašymas padeda tobulėti mano mintims – taigi visi laimi.

Apie mažėjantį tinklaraščių populiarumą ir jų autorių nepelnytą susireikšminimą teko išgirsti daug. Ir vėl nerado atgarsio manyje. Man geriau vienas kitas komentaras iš nuoširdžių skaitytojų, negu šimtai Delfio stiliaus. Jeigu populiarumas mažės, tai tinklaraščiams gal net bus į naudą, nes išliks tik vertingiausieji.
Skaityti toliau

Dalinimasis

Pasiilgau nuoširdumo savyje, todėl kurį laiką matyt ir nebuvo įrašų. Kai aplinkui tiek daug visko vyksta ir stengiuosi padėti kiek galima daugiau žmonių, galų gale kažkaip pamirštu save. Amžinas balansavimas: tie, kurie turi ką pasakyti, tyli, o tie kurie kalba, tik tauškia niekus. Tokia jau matyt mano prigimtis, kad reikia išgyventi dalykus savyje, kad galėtum jais pasidalinti su kitais. Man visada buvo mistika kaip ekstravertai sugeba tai atlikti atvirkščia tvarka.

O ir geriausiai rašyti sekasi, kai darau tai sau, o ne kitiems. Nes prieš save nieko negaliu nuslėpti – esu visiškai nuogas, netgi be figos lapelio. Štai ir dabar bandau save įtikinti, kad tai, ką dabar rašau yra tik mano paties dienoraštis. Nežinau ar skelbsiu iki nepadėsiu taško. Štai taip jaučiu, kad gyvenu, kad kūryba srūvena tiesiog čia ir dabar. Atsikratau nereikalingų butaforijų.

Apskritai labai keistas periodas vyksta aplink mane ir manyje. Jaučiu, kad keičiuosi, nors išlieku toks pat. Kartais atrodo, kad išdalinu, prarandu dalelę savęs, tačiau čia pat atrandu ją kituose žmonėse – ir ji sugrįžta kaip vienas gerai žinomas meškinas pasibuvęs svečiuose. Tokių ekskursijų dėka per pastaruosius pusę metų sužinojau daugiau dalykų apie save negu per praėjusius penkerius metus. Tas intensyvumas nesuvokiamas ir užimantis kvapą, bet kartu ir be galo malonus. Matyt vis dar bandau susigaudyti. Kad ir ką bedaryčiau, kad ir ką bepatirčiau – visada yra dar kažkas.

Grįžtant prie žemiškų dalykų, pastaruoju metu daug domėjausi psichologija – susipažinau išsamiau su charakterio tipais, HSP (Highly Sensitive Person), vidinės apgavystės (self-deception) filosofija. Iš viso šito išeitų puikus rašinių ciklas. Nepamiršau ir finansų – pagaliau jaučiu galintis parašyti rimtesnį straipsnį visiems įdomia tema „kada baigsis krizė“ :) Kitą savaitę jau išsiprašiau laisvą dieną, kad apsilankyti login 2009. Nebus kada nuobodžiauti.