Viena iš įdomesnių pastaruoju metu girdėtų minčių yra, kad beveik neįmanoma suvokti vyresnio žmogaus savijautą. Ypač jei laiko tarpas 20 ar daugiau metų į priekį. Gali tik apytiksliai jausti, ekstrapoliuoti iš dabartinio taško. Taigi jei man dabar 27, tai aš greičiausiai neturiu žalio supratimo kaip jaučiasi 45+ ir kokios mintys, kokios emocijos sukasi jų galvose. O būdamas 7-nerių aš tikrai negalėjau įsivaizduoti to, kas vyksta su manimi dabar (ir tai yra tiesa). Apskritai vaikams jų tėvų elgesys dažnai atrodo keistas ir senamadiškas, tačiau po daugelio metų atsidūrę analogiškose situacijose jie elgiasi stebėtinai panašiai. Žmonės ne veltui sugalvojo taisykles, kad reikia gerbti vyresnius besąlygiškai.
Netgi ir prieš 10 metų vargu ar būčiau galėjęs įsivaizduoti save tokiu, koks esu šiandien. Pagrindinės vertybės išliko tos pačios, tačiau pasikeitė tiek daug dalykų. Žymiai geriau supratau savo tikslus, pažinau baimes ir troškimus, įgavau pasitikėjimo. Per tą laikotarpį uždirbtos materialinės gėrybės savo verte neprilygsta gautai patirčiai.
Savo istorijoje nenorėčiau keisti nieko – netgi ir skausmingų dalykų. Tačiau jei su dabartine patirtimi grįžčiau, tarkim, 10 metų atgal, tai įtaka būtų stulbinanti. Turėdamas tą patį kūną ir tas pačias aplinkybes galėčiau pasiekti dešimtis ar šimtus kartų geresnius rezultatus (ir aš aišku vis tiek ketinu jų siekti, tik rezultate būsiu jau 37-ių).
Dar viena įdomi patirties savybė, kad atradimai ateityje gali visiškai pakeisti praeities įvykių prasmę ir susijusias emocijas. Man jau ne kartą buvo, kad netikėtai užklupusi nesėkmių virtinė, atrodo, neturi jokios prasmės ir tik nori mane pribaigti. Tačiau praėjus kažkiek laiko, pasirodo ji atvėrė visiškai naujas galimybes. Ir tai kas praeityje buvo blogai, dabar staiga tapo gerai 🙂
Šį efektą netgi galima aktyviai sukelti pačiam: jei kankina koks nors skaudulys praeityje, pabandykite labai detaliai aprašyti buvusią situaciją – su visais įvykiais, emocijomis ir mintimis. Tačiau šį kartą (įsivaizduodami save jaunesniu) ką nors pakeiskite ir užrašykite kokius pasikeitimus tai sukeltų, kaip jaustumėtės. Esu bandęs tai keletą kartų ir aptikau, kad susijusios emocijos iš tiesų pasikeičia ir realybėje.
Pabaigai dar vienas įdomus pratimas: pokalbis su savimi iš ateities. Reikia įsivaizduoti, kad susitinki save iš kurio nors taško ateityje – pvz. po metų laikotarpio. Ir tos „protingesnės“ savo versijos paklausti apie dabartines problemas, jausmus. Atsakymai gali nustebinti 🙂
8 comments On Apie patirtį
Taip taip, tik tuos visus įsivaizdavimus kartais sunku vienam padaryti – mintys išdykėlės yra linkusios pasišokinėdamos nubėgti į lankas. Jei šalia nėra profesionalaus psichoterapeuto ir / ar terapinės grupės, man padeda bendravimas su savimi raštu – lengviau susikoncentruoti.
Atgalinis ryšys: Blogorama #471 : nežinau.lt ()
Įdomu, kaip yra su jaunesnio žmogaus savijauta? Ar vyresnis žmogus gali įsijausti į 20 metų jaunesnio žmogaus kailį? Aišku, jis kadaise buvo to amžiaus. Bet nuo tų laikų daug kas pasikeitė, ypač kontekstas.
Mano nuomone į jaunesnio žmogaus patirtį įsijausti galima, tačiau tai nėra taip lengva kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Su šiuo reiškiniu akvaizdžiai susiduria knygų vaikams rašytojai.
Kontekstas nėra taip svarbu. Daug sunkiau yra susiaurinti savo suvokimą. Pvz susidūrus su tam tikra situacija tu žinotum kokius 10 sprendimo būdų, o jaunesnis žmogus žinos tik vieną – ir tas pats nebus optimaliausias 🙂 Tarp tavęs ir jo suvokimo yra didžiulis tarpas, kuris tau atrodo savaime suprantamas, o kitai pusei visiška mistika. Jau minėjau, kad ateitis gali pakeisti praeities įvykių prasmę, todėl reikia sugebėti atgaminti tas pirmines emocijas. Per daug lengva pasakyti, kad nesupranti dėl ko čia verta pergyventi.
Užtat nėra sunku įsijausti į save patį žymiai jaunesnį: tereikia perskaityti knygą, kuri patiko jaunystėje. Pasijaučia ne tik didžiulis suvokimo skirtumas, bet ir anų laikų svarbūs dalykai 🙂
Pritariu minchiai kad labai sudetinga isijaust i vyresnio/senesnio zhmogaus reasoning’a kol pats nepriarteji prie jo amzhiaus. Vice versa zhymiai papraschiau.
Having said that, I would also like to say:
F*** it – I’m gonna be 18 till I die! (c) Bryans Adams (he didn’t use the F word in the original lyrics 🙂 )
Esu registruota Charakteris.info tinklapyje,tačiau visiškai neturėjau,kaip vyresnės kartos žmogus,supratimo,kas tai yra vadinamas Blogas.Paskaičiau tai,ką čia esi pateikęs.Pirmiausia atkreipiau dėmesį,kad labai gerai rašai.Turint omenyje,kaip mintis internete reiškia dauguma,esi išimtis.Linkiu visokeriopos sėkmės.Ačiū Dievui ir tau,kad man pasitaikė tai,ką čia parašei,perskaityti.Pasinaudosiu patarimu,kuris tikrai nekasdieninis.
Kas dėl patirties,tai išties metų skirtumas turi didelės reikšmės santykiuose.Kai mokyklos laikais visaip mėginau,kad mama mane suprastų,galop priėjau išvados,-40 metų skirtumas,tai neįmanoma.
Ateityje retkarčiais paskaitysiu,kuo čia su kitais daliniesi.Dar kartą sėkmės.
dėkui už nuomonę – malonu sulaukti įvairių skaitytojų 🙂