Maži atgimimai

Įprastinis įspėjimas: toliau einantis tekstas yra tiesiog autoriaus minčių srautas binariniu pavidalu. Jame atsitiktiniams stebėtojams gali trūkti prasmės, rišlumo, optimizmo ar dar kažko.

Šiandien noriu parašyti ką nors į blogą. Taip, taip, sunku yra prisiversti ką nors tokio padaryti po ilgos pertraukos, bet reikia. Ir intuicija man tą patį sako. Tiesiog rašyk ir per daug negalvok. Rašyk dėl savęs, o ne dėl skaitytojo.

Tik apie ką? Seniai noriu pakalbėti apie Arbinger, bet tai didelė ir sudėtinga tema. Šiandien jos tikrai nespėsiu. Dar noriu parašyti ką nors asmeniško. Atnaujinimas apie mane, apie mano sielą. Man reikia atnaujinimo. Kad ir apie pavasarį. Juk jis toks gražus ir nepakartojamas. Apie visus gražius ir ne tik tokius dalykus. Galbūt netgi intymias dienoraščio ištraukas.

Rašyk, širdie, nesustok. Nes niekam neįdomus išlaižytas tekstas. Ypač tau pačiai.

Galiu parašyti apie paskutinį romantišką epizodą, bet per didelė tikimybė, kad ta mergina skaitys šį blogą. Viešumas turi savo kainą. (bet tu gali žinoti, kad mąstau apie tave – ir ne tik apie tai, kas po drabužiais, bet ir apie tai, kas dedasi tavo gražioje galvelėje)

Dar, apie tai, kad vis dažniau jaučiu nusivylimą savo aplinka, savo kūnu, savimi. Matyt tai ateina su amžiumi. Ir tai vadinama disilusionment. Juokinga, nes tam tikra prasme visas mūsų gyvenimas yra iliuzija. Mirtis yra pati stipriausia disilusionment. Ne, tai nėra depresyvios gaidelės ar suicidiškos nuotaikos. Tik faktas, kad viskas ateina ir praeina. Taip pat ir mes. Ir tylus (o gal ir ne visai) susitaikymas su tuo faktu. Netgi bandymas įžvelgti mazochistinę prasmę.

Tvirtai žinau, kad niekada tos iliuzijos neatsisakysiu, esu amžinai pasmerktas svajoti. Bet kartais visai smagu pasiskųsti. Galbūt vien tam, kad po to pažiūrėtum į savo praeitą sakinį ir nusišypsotum. Nes jis jau praeityje, jis nebe aš. Rašymas yra magiškas atskyrimo nuo savęs ritualas.

Kuo toliau gyveni, tuo labiau suvoki bet kokių ateities planų ar praeities nostalgijos beprasmiškumą. Gyvenimas prasideda ir baigiasi dabar. Pažodžiui.

Jeigu nori išlikti jaunas, reikia mokytis užmiršti – senus įsitikinimus, išdavystes, sudužusias viltis, skaudžius atsitrenkimus į savo paties ribas. Ir daug dalykų mokytis iš naujo, ypač iš vaikų. Paprastumo, pilkos spalvos atskyrimo į juodą ir baltą, ribų nebuvimo.

Kol kas tiek. Tikiuosi, kad to pakaks išsijudinti ir daugiau dėmesio skirti šiam tinklaraščiui. Nes jei atvirai, tai net nagai niežti kaip norisi rašyti :)

Startup Weekend – vieno pitcherio įspūdžiai

startupJeigu pasakai A, tai reikia pakalbėti ir apie B. Startup Weekend renginys vyko praeitą savaitgalį, bet atgarsiai vis dar sklinda. Dauguma kalbintų dalyvių atsiliepia teigiamai ir man belieka patvirtinti šią nuomonę.

Taigi viskas prasidėjo prieš kokias tris savaites, kai atsitiktinai sužinojau apie iniciatyvą ir užregistravau savo idėją – sukurti paprastą ir intuityvią asmeninių finansų valdymo sistemą internete. Pirminę atranką praėjo 30 dalyvių, iš kurių vienas buvau ir aš. Toliau teko sukurti 1 minutės ilgio pristatymą publikai – tikrai nėra lengva tai padaryti kai apie tai galėtum pasakoti valandas :)

Dar toliau pavyko praeitį antrinę atranką (į ją pateko 12 idėjų) ir susirinkau šaunią komandą, kurioje buvo ir blogosferos kaimynas Pukomuko. Ir užvirė darbas… Verslo planai, programavimas, konsultacijos su ekspertais, bendravimas su smalsuoliais. Pagal programą tam buvo skirta maždaug 16 valandų, bet kai kurie entuziastai paskyrė gerokai daugiau – ištvermingiausi sėdėjo iki sekmadienio 5-os ryto.

Kaip komandos kapitonui teko atlaikyti gana didelį žmonių srautą – nuolat atsakinėti, kalbėti ir netgi dalinti interviu. Ekspertai žėrė daug patarimų ir stengėsi būti kuo naudingesni, tik daugumai dalyvių buvo sunku jų žinias efektyviai panaudoti, nes buvo tam nepasiruošę.  Ypač noriu padėkoti Rokui ir Viktorijai už patarimus naudotojo sąsajai (user experience).

Nors man patinka ir ši R. Heinlein mintis “Always listen to experts. They’ll tell you what can’t be done and why. Then do it.” (Visada išklausyk ekspertų. Jie papasakos ko negalima daryti ir kodėl. Tada padaryk tai.) Taigi visada reikia turėti savo nuomonę ;)
Toliau skaityti ‘Startup Weekend – vieno pitcherio įspūdžiai’

Startup Weekend – dalyvaujam

startup Kaip netikėtai pildosi norai. Jau kuris laikas planavau pradėti savo verslą – ir štai, ši galimybė bus jau šį savaitgalį.

Bet pradėsiu iš pradžių – šiandien prasideda pirmą kartą Lietuvoje rengiamas Startup Weekend renginys. Jo metu dalyviai viešai skelbia savo idėjas, suranda komandą ir iki sekmadienio vakaro pagamina veikiantį produktą. Šį procesą stebi ir padeda konsultantai, teisininkai, pardavėjai ir, svarbiausia, potencialūs investuotojai. Taigi per vieną vienintelį savaitgalį gali gimti naujas sėkmingas verslas.

Aš pasiūlysiu asmeninių finansų apskaitos internetinį portalą, kuriuo naudotis žymiai paprasčiau ir lengviau nei iki šiol mano bandytais. Jis taip pat padės prasmingiau išleisti pinigus. Svarbūs momentai: integracija su lietuviškais ebankais ir  mobili versija išmaniesiems telefonams. Kodinis šio projekto pavadinimas “Lazy accounting” :) Daugiau papasakosiu kai jau bus gyva portalo versija.

Švedija ir slidinėjimas Are

Kartą, seniai seniai, sugalvojo Tamagochis, kad gerai būtų nuvažiuoti į kalnus ir išmokti nusileisti su slidėmis. Kaip tarė, taip ir padarė – su nepatogiu turistiniu autobusu nudardėjo iki Slovakijos, bandydamas nors pusvalandį numigti jo sėdynėse, o nuvykęs krykštavo iš džiaugsmo ir siuntinėjo sms žinutes draugams į Lietuvą (nes tada dar nebuvo facebook’inimo ir tweet’inimo). Pirmoji pažintis su kalnais iki šiol dar gerai įsirėžusi į atmintį… Didingumas, iššūkiai ir vidinė ramybė.

Nuo to laiko daug visko nutiko. Teko apsilankyti slidinėjimo kurortuose Čekijoje ir Latvijoje. Išmokau leistis tiek su slidėmis, tiek su snieglente. Ir štai su draugais neseniai vėl aptarinėjome besibaigiančios žiemos džiaugsmus – nusprendėme apsilankyti dar lietuviams mažai pažįstamoje Švedijoje.

Žiemos sportu aišku labiau garsėja jų kaimynė Norvegija, tačiau švedai taip pat turi gabaliuką kalnų – iki jų lengviau nuvažiuoti savu transportu ir kainos ne taip smarkiai kandžiojasi. Turbūt populiariausias ir geriausias jų kurortas yra Are miestelyje (tariasi kaip “Ore”), 660km į šiaurę nuo Stokholmo. Vykstant su mašina, rekomenduoju nuvažiuoti iki Rygos, o tada persikelti keltu per jūrą.

Beje, pati jūra kovo pradžioje buvo sukaustyta ledo ir plaukiant niekaip neapleido Titanikiškas jausmas – kad tuoj atsitrenksime į kokį ledkalnį…
Baltijos jūra Keltas Romantika
Toliau skaityti ‘Švedija ir slidinėjimas Are’

Out-of-office: Švedija

SniegasŽinau, kad blog’as pastaruoju metu kiek apmiręs ir, kad man reikės kažką su tuo daryti :) Tiksliau kažką daryti su laiko valdymu, kad galėčiau jam skirti daugiau dėmesio. Bet apie tai suksiu galvą po atostogų.

O kol kas tepu snieglentę į Švediją, Are slidinėjimo kurortą. Sugrįžęs tikiuosi rasti pavasarį ir žibučių…

Finansų apskaita internetu lietuviškai piniginei

money-bagTiems, kurie rūpinasi savo piniginės turiniu (o sumanūs žmonės daro tai ne tik per krizes), gali praversti asmeninių finansų apskaitai skirtos interneto tarnybos. Dauguma jų yra nemokamos ir turi gana plačias galimybes. Jei neturite savo sistemos ir mėnesio pabaigoje laužote galvą, kur dingsta pinigai, tai gali būti puiki pradžia atgauti kontrolę. Na o jei kaupiate piniginėje krūvas popierinių čekių, tai galite savo išlaidas pradėti sekti ir valdyti tiesiog mobiliuoju telefonu. Pateikiu trumpą apžvalgą geriausių mano surastų produktų.

Tarnybų paslaugų kokybę vertinau pagal šiuos kriterijus:

  • Bazinės funkcijos (sąskaitos, pajamų ir išlaidų sekimas, ataskaitos)
  • Biudžeto sudarymas
  • Išvaizda ir patogumas naudoti
  • Mobilus portalas
  • Duomenų importavimas iš ebanko (kaip tai atlikti su lietuviškais ebankais žr. straipsnį čia)
  • Pasikartojantys mokėjimai (pvz. sąskaitoms, kurias apmokate kiekvieną mėnesį)
  • Priminimai apie sąskaitas

Toliau skaityti ‘Finansų apskaita internetu lietuviškai piniginei’

Apie princus ir lapes

Mažasis princasAš nežinau kodėl kaskart kai laimė
Aplanko mus, mes klausiame jos kainos…

(Ieva Narkutė “Šaltoj nakty, kai mylim”)

Pastaruoju metu buvau primintas apie Mažąjį Princą ir jo pokalbį su lape. Apie tai, kaip tampi atsakingas už tą asmenį, kurį prisijaukini. Už jo jausmus ir viltis. Ir mąsčiau ar tai teisinga. Ar mes iš tiesų galime tikėtis tokio įsipareigojimo iš mums artimų žmonių ir ar tai ilgainiui netampa jiems nepakeliama našta?

Juk kiekvienas santykis turi pabaigos nuojautą – net jeigu tai romantiškasis “kol mirtis mus išskirs” prie altoriaus. Pusė pastarųjų, kaip žinome, pasibaigia dar gerokai anksčiau. Ir tada viskas griūna. Viskas, kas buvo duota, staiga praranda prasmę – tarytum nematoma ranka pasiimtų.

Kaip aš galiu pažadėti amžinai neišduoti kito žmogaus jei kartais negaliu pasitikėti netgi savimi? O kas jeigu aš norėsiu išeiti? Kuo didesnės grandinės mane riš, tuo labiau norėsiu. Ir jausiu kaltę už savo veiksmus. Vadinasi įsipareigojimai tampa našta. Kaina, kurią reikia sumokėti už santykio buvimą?
Toliau skaityti ‘Apie princus ir lapes’

Ką mes žiūrime #4

MoviesIš tiesų tai ne tiek jau ir daug filmų mačiau praėjusius kelis mėnesius, nes galva buvo užimta kitais dalykais. Trumpa apžvalga:

  • Avatar (2009) – plačiai išreklamuotas Cameron’o kūdikis, kuris neabejotinai laimės vieną kitą oskarą už specialiuosius efektus. Deja žmogiškoji filmo pusė gana blanki, todėl filmas greičiausiai bus pamirštas už kelių metų, kai pasirodys naujas produktas su super-uber-mega  efektais. 8/10.
  • Sherlock Holmes (2009) – treileris mane ganėtinai nuvylė (pirma mintis buvo, kad A. C. Doyle turbūt karste vartosi), tačiau pats filmas labai smagus ir įspūdžiais netgi pranoksta Avatarą. Holmso personažas yra kitoks negu esame įpratę matyti, tačiau vis dar autentiškas. Režisierius ištraukė į šviesą tas dalis, kurios anksčiau būdavo nutylimos: žymiojo seklio ekscentriškumą, kovinius menus (knygose jis juk mokėjo ir boksą ir jujitsu). 9/10.
  • 2 Days in Paris (2007) – pažiūrėjau pagal vieną iš šio tinklaraščio skaitytojų rekomendacijų. Romantinė drama su su gražiais Paryžiaus vaizdais, pasimetusiu amerikiečiu (žiūrėjau be titrų, todėl jaučiau jo pasimetimą kai niekas aplinkui nenorėjo šnekėti angliškai) ir pamokančiu monologu pabaigoje. 7/10
  • Toliau skaityti ‘Ką mes žiūrime #4′

You must do something before you’re 30

Pirmasis įrašas 2010 !!! Su naujausiais metais.

Turiu pripažinti, kad esu tikslų, sąrašų ir kategorijų fanas. Metų pradžioje niekaip neatsispiriu pagundai.
Toliau skaityti ‘You must do something before you’re 30′

Metų uždarymas

2009Vai vai vai, štai štai štai ir pasibaigė 2009 – kad juos kur galai… :) Geri metai buvo – netgi nepaisant visokių ten juodųjų mėnulių ožiaragio ženkle ir pasaulinių ekonomikos krizių. O kalbant apie galus (dar liaudyje vadinamus topais):

Metų atradimas: Martin Buber filosofija (išplėtota Arbinger instituto) – apie tai dar būtinai pakalbėsiu vėliau.

Metų atlikėja: Emilie Autumn (šitas akivaizdu iš Last.fm topų)

Metų daina: Chiwa Saito – Staple Stable

Metų kelionė: Italija (na iš tiesų ji buvo vienintelė, tai nebuvo sunku apsispręsti)

Metų filmas: Skaitovas (The Reader)

Metų knyga: Sara Poisson “Čiupinėjimo malonumas”

Metų įvykis: (censored)

Metų renginys: sausio 16-osios riaušės

Metų blog’as: žinau, bet nesakysiu, kad po to nepasikeltų :)

Gerų visiems naujų 2010 metų !!!