Alternatyvos bankiniams mokėjimams

Tema Finansai2017 vasario 12

Mūsų bankai nuolat suka dainelę, kaip šaunu yra naudotis moderniomis mokėjimo priemonėmis ir kaip negerai yra traukti iš kišenės grynuosius pinigus. Tačiau dažnai nutyli apie tų priemonių kainą. Laimei, „centriukas“ nuo šių metų pagaliau ėmėsi reguliuoti pagrindinių paslaugų įkainius ir situacija pagerėjo. Bent jau privatiems klientams. Šiame įraše norėčiau apžvelgti kokios dar yra alternatyvios mokėjimo priemonės, prieinamos Lietuvos gyventojams.

Pradėsiu nuo lietuviško produkto – Paysera. Jų pagrindiniai koziriai yra nemokama sąskaita, nemokami vietiniai (SEPA)pervedimai ir pigūs tarptautiniai pervedimai. Taip pat siūlo mokėjimo kortelę už 5,40 € per metus. Perkant iš Payseros partnerių Lietuvoje, dar netgi pritaiko lojalumo programą ir iki 1% pinigų sugrąžina į sąskaitą. Turi aišku ir trūkumų. Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra tikras bankas, o tik virtualių pinigų operatorius. Vadinasi indėlių apsaugos įstatymas jų sąskaitoje laikomoms lėšoms negalioja, ir, jei kas nors valdančiai įmonei nutiks, galite jų netekti. Savitarnos portalu ir mobilia programėle, mano nuomone, gan sudėtinga naudotis. Daug visokių mygtukų, privalomų laukų, patvirtinimų etc. Kūrėjams tikrai praverstų geras UX dizaineris. Sąskaitą atsidaręs turiu, bet naudojuosi retai dėl pastarosios priežasties.

Kandidatas numeris du yra Anglijos startuolis Revolut. Jų paketas susideda iš nemokamos sąskaitos, nemokamų vietinių (SEPA) pervedimų, nemokamos kortelės, nemokamo pinigų išgryninimo VISAME (!!!) pasaulyje ir nemokamos valiutų konversijos. Skamba per daug gerai, kad būtų tiesa ir turbūt taip ir yra. Nemokamo išgryninimo limitą neseniai sumažino nuo 600€ iki 200€ per mėnesį ir, sklando gandai, kad naujų klientų jau prašo susimokėti už kortelę. Kitas svarbus aspektas, kad tai vėlgi yra tik virtualių pinigų operatorius, o ne bankas, tad sąskaita yra mažiau apsaugota. Taip pat nesuteikia IBAN sąskaitos numerio, kad kiti žmonės galėtų pervesti pinigus jums per banką. Revolut interneto puslapis gražus ir pilnas besišypsančių merginų su iphone’ais rankose, tačiau ten beveik neįmanoma surasti naudingos informacijos apie įkainius, sąlygas ir panašiai. Nerasite ten ir skambučių centro telefono numerio, nes vienintelis būdas gauti pagalbos, jei kas nors nutinka, yra per tekstines žinutes mobilios programėlės viduje. Tad jei prarandi telefoną, nebegali net užblokuoti savo sąskaitos. Bent jau mobili programėlė yra išties puikiai padaryta ir ja paprasta naudotis kaip 2×2. Kol kas jų sąskaitą naudoju internetiniams pirkiniams užsienio valiuta (nes nėra konversijos mokesčio) ir atsiskaitymams / pinigų gryninimui keliaujant po užsienį.

Paskutinė alternatyva yra vokiečių startuolis N26. Šis yra mano laimingas skaičius, tad iš karto atkreipiau į juos dėmesį. Nuo Paysera ir Revolut skiriasi tuo, kad jie yra tikras Vokietijoje registruotas bankas, su visomis iš to išplaukiančiomis garantijomis ir privalumais. Gaunate nemokamą sąskaitą, nemokamus vietinius (SEPA) pervedimus, nemokamą valiutos konversiją apsiperkant, nemokamą kortelę ir nemokamą gryninimą eurais visoje Europos sąjungoje. Už 72€ per metus mokestį galima gauti paturbintą kortelę, su kuria pinigų gryninimas nemokamas visame pasaulyje. Pradžia visai nebloga. Mobili programėlė ne tokia patogi kaip Revolut, bet geriau nei Paysera. Jie taip pat turi informatyvų interneto puslapį ir savitarnos portalą. Tačiau ir čia nerasite telefono numerio, kuriam skambinti kai nutinka problemos. Jų produktą sėkmingai testuoju jau kokį mėnesį atsiskaitymams Lietuvoje ir kol kas esu patenkintas.

Pabaigoje apibendrinsiu, kodėl verta atkreipti dėmesį į šias kompanijas. Tiek įmonių, tiek žmonių gyvenime yra du labai skirtingi etapai: „explore“ (investavimas ir naujų galimybių paieška) ir „exploit“ (garantuoto uždarbio pasiėmimas). Pirmas etapas paprastai vyksta kol esame jauni ir entuziastingi, dar neturime ko prarasti. Antras variantas įsijungia, kai jaučiame, kad artėja pabaiga ir reikia išspausti maksimalų pelną, nebegalvojant apie ateitį. Dabartinė tradicinių bankų kainodara rodo, kad jie pereina į visišką eksploitacijos režimą. Kitaip tariant, klientų prašoma susimokėti už bet kokį piršto pajudinimą, o svarbiausias tikslas tampa išmokėti aukštai sėdintiems kasmetinius bonusus. Taigi jie jaučia artėjančią savo eros pabaigą. O šie nauji žaidėjai dvelkia ateitimi. Dar nėra aišku ar jie visi išgyvens ir taps sėkmingi, tačiau jau dabar leidžia gerokai sutaupyti eiliniams žmonėms.

Kitas mano uždavinys – išsiaiškinti kaip sumažinti verslo sąskaitos išlaidas, kurios Lietuvos bankuose nuo šio mėnesio išsipūtė iki astronominės 84 eurų (!!!) sumos per metus.