Kriziamometras

(straipsnis taip pat paskelbtas portale spekuliantai.lt ir alfa.lt)

Tai kaip ten yra su ta ekonomine krize Lietuvoje – gal tai viso labo žiniasklaidos sukelta isterija? Tokia mintis gali kilti, kai apsidairome aplinkui: parduotuvės pilnos žmonių, prekių netrūksta, bankomatai vis dar išduoda pinigus. Vienas kitas pažįstamas pasiguodžia dėl pasunkėjusio gyvenimo, bet mums juk tai įprasta (guostis kai iš tiesų nėra jau taip blogai). Pažvelgus į lietuviškų tinklaraščių įrašus susidaro įspūdis, kad netgi tampa madinga neigti krizę… Tad kaip yra iš tiesų?

Debesims išsklaidyti pirmiausia išsiaiškinkime, ką apskritai reiškia šis terminas. Tarptautinių žodžių žodynas pateikia tokį aiškinimą ekonomikai: gamybos ciklo fazė, einanti po pakilimo; ekonomikos sutrikimas, smukimas. Internetas patikslina: šalis, kuri kenčia nuo krizės, dažniausiai patiria BVP kritimą, likvidumo problemas, staigią kainų infliaciją arba defliaciją.

Mes gyvename rinkos ekonomikoje, o jos pagrindas yra verslūs žmonės. Jie generuoja idėjas, kuria įmones, teikia paslaugas tikėdamiesi gauti pelno. Jeigu jiems kažkas nutiks, tai negandos pasklis lyg ratilai vandens paviršiuje – bus atleidžiami darbuotojai, akcininkai nebegaus dividendų, valstybė nebesurinks mokesčių ir t.t. Iš čia galima alternatyviai apibrėžti rinkos ekonomikos krizę: tai reiškinys, kurio metu drastiškai ir netikėtai smunka verslo gaunamas pelnas. Istorija rodo, kad pirmiausia kenčia investicinių priemonių gamyba (įrengimai, pastatai), o galiausiai mažmeninė prekyba ir paslaugos fiziniams asmenims. Apie tai, kas sukelia šį kritimą, ir, kaip jį reikėtų „gydyti“, skirtingos ekonomikos teorijos turi savas versijas.

Taigi krizė yra labiau susijusi su makroekonominiais rodikliais, negu su konkrečių žmonių patiriamais sunkumais. Ir man pasidarė įdomu objektyviai išmatuoti, kiek giliai mes iš tiesų esame įklimpę. Reikėtų kokio nors „kriziamometro“. Šiam uždaviniui aš nusprendžiau paanalizuoti svarbiausių makroekonominių duomenų statistinius duomenis ir suteikti jiems indikatorius: krizės nėra (žalia), krizė netoli (geltona), krizė čia (raudona). Susumavus taškus bus galima pagrįstai nuspręsti ji yra ar nėra 🙂

Nagrinėsiu šiuos svarbiausius „krizinius“ rodiklius: BVP, infliacija, pinigų masė, įmonių pelningumas ir verslo pasitikėjimo rodiklis. Papildomai: akcijų rinka, vidaus kreditas, VILLIBOR, vidutinis darbo užmokestis ir nedarbo lygis. Juoda linija grafikuose paprastai žymi MA12 (12 mėnesių reikšmių vidurkis).

BVP
Indikatorius: KRIZĖ YRA
Komentaras: aiškiai matome stambų kritimą tiek realiame grafike, tiek MA12. Įdomu, kad techninė analizė rodo, jog per ateinančius tris ketvirčius turėtume sulaukti recesijos, o metų pabaigoje išsikapstysime su LB prognozuotu 1,2% augimu.

Infliacija
Indikatorius: KRIZĖS NĖRA
Komentaras: Šiek tiek neramina staigus infliacijos šuolis ir po to sekęs krypties pasikeitimas, tačiau kol kas išlieka normos ribose (kol nepasieksime defliacijos arba nekirsime 10%).

Pinigų masė
Indikatorius: KRIZĖ YRA
Komentaras: Matome, kad pirmą kartą nuo 2000-ųjų metų, apyvartoje esančių pinigų masė ėmė mažėti. Tai labai rimta kliūtis tolimesniam ekonomikos augimui. Smukimo pradžia yra 2006-ieji metai ir greičiausiai buvo sukelta mažėjančių užsienio investicijų.

Vidaus kreditai
Indikatorius: KRIZĖ NETOLI
Komentaras: Nuo 2007 kredito augimo tempai pradėjo mažėti – tai aiškiai matosi MA12. Paskutinį 2008 metų ketvirtį bankai ypač sugriežtino paskolų sąlygas, todėl tikėtina, kad šis rodiklis toliau krįs – galbūt iki 0% ar dar žemiau (kaip nutiko per 1998 krizę).

Įmonių pelningumas
Indikatorius: KRIZĖ NETOLI
Komentaras: MA12 rodo esminį pelningumo rodiklio pokytį (pirmą kartą nuo 2000 metų). Kol kas rodiklis išlieka aukštai, tačiau krypties pasikeitimas verčia sunerimti dėl perspektyvos.

Verslo pasitikėjimo rodiklis
Indikatorius: KRIZĖ YRA
Komentaras: komentarų turbūt nereikia – grafikas kalba pats už save. Maždaug taip verslininkams atrodo jų perspektyvos Lietuvoje.

Vidutinis darbo užmokestis
Indikatorius: KRIZĖ NETOLI
Komentaras: Staigus krypties pasikeitimas gali signalizuoti apie artėjančia atlyginimų stagnaciją (krizės indikatorius būtų, jei pasiektų 0%)

Nedarbas
Indikatorius: KRIZĖ NETOLI
Komentaras: Matome krypties apsivertimą ir prognozę tolimesniam augimui ateityje (krizę skelbsime jei pasieks 10%)

VILLIBOR
Indikatorius: KRIZĖ YRA
Komentaras: aukšta palūkanų norma reiškia problemas verslui ieškant finansavimo. Neseniai buvo užfiksuotas pikas, tačiau MA12 jo dar nesimato. Klausimų kelia atsiradęs didelis tarpas tarp trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų.

Akcijų birža (OMXV)
Indikatorius: KRIZĖ YRA
Komentaras: grafikas kalba už save

Išvados

Taigi galime apibendrinti rezultatus: 1 „PRIEŠ“, 4 „SUSILAIKĖ“, 5 „UŽ“. Tarp teigiamų krizės indikatorių pakliūna net 3 esminiai (BVP, pinigų masė, verslo perspektyvos).

Rezultatas: KRIZĖ YRA 🙁

10 comments On Kriziamometras

Palikite komentarą:

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas

Site Footer