Labai paprasta pasakyti ar pasitiki savimi šiuo momentu ar ne, bet daug sudėtingiau – kodėl. Ir ką daryti kai to pasitikėjimo pritrūksta?
Kurį laiką jau kurpiu ilgą šios istorijos versiją, tačiau šį kartą norėčiau apsiriboti labai praktiniu planeliu, kuris vakar netikėtai šovė galvon ir, mano nuomone, pakankamai gerai apibendrina daugelį dalykų. Tai paprasta trijų žingsnių programa, kuri efektyvi ir duoda ilgalaikius rezultatus.
1. Identifikuoti, kas sukelia nepasitikėjimą.
Nepasitikėjimas savimi nėra natūrali žmogaus būsena. Ją gali sukelti dviejų rūšių dalykai: tai, ko mes dar nebandėme ir bijome, arba tai, ką mes jau bandėme ir mums nepasisekė (čia įeina ir nuostatos, kurios susijusios su tuo, kas esu) . Abiem atvejais protas bando racionalizuoti nesėkmę – ir padaro vieną genialią išvadą „aš to negaliu“.
Verta pastebėti, kad dažnai nėra taip paprasta identifikuoti mus slegiančius dalykus. Mat problemos mėgsta jungtis į grandinėles. Tarkim vaikystėje man kažkas pasakė, kad aš negražus -> nusprendžiu, kad aš negražus -> bijau užmegzti santykius su priešinga lytimi -> nesukuriu intymaus ryšio -> jaučiuosi nemylimas -> nusprendžiu, kad aš esu nevertas meilės -> noriu nusižudyti. Tokiai sekai išpainioti gali prireikti laiko ir psichologo pagalbos. Ypač jei problema įsisenėjusi ir nustumta giliai giliai į sąmonės kamputį.
2. Atakuoti slegiančius dalykus.
Daug identifikuotų pasitikėjimo graužikų galima tiesiog pašalinti, jei sutelkiame į juos dėmesį ir ryžtą. Jei pergyvenate dėl storo pilvuko – marš į sporto klubą, pagerinkite mitybą. Per mažai pinigų? Tai gal verta pamastyti apie naują darbą arba investuoti į savo sugebėjimus?
O jei bijote imtis kažko naujo – tiesiog padarykite tai. Jei nepavyks, tai grįžkite prie šio punkto ir spręskite „tai ką mes bandėme, bet nepasisekė“.
3. Paversti savo trūkumus stiprybėmis.
Kai kurių problemų, deja, tiesiog neįmanoma išspręsti. Ir tai būna didžiausi pasitikėjimo savimi gniuždytojai, nes jie gyvuoja ilgą laiką ir nepasiduoda 2-ojo punkto įtakai. Tai gali būti kažkas su mano kūnu, kito žmogaus jausmais arba aplinka, kurioje gyvenu.
Taigi šio punkto esmė yra paversti savo trūkumą į stiprybę (arba bent jau jį neutralizuoti). Jeigu sąžiningai atlikome abu žingsnius iki šiol, tai gali būti labai keista užduotis, apie kurią niekuomet gyvenime dar nesusimąstėme. Ji netgi gali atrodyti absurdiškai. Pvz kaip mano kreivos kojos gali būti mano privalumu? Kaip žmogaus, kurį aš myliu, abejingumas man gali būti mano stiprybe?
Atsakymas yra, kad aš nežinau. Tačiau jeigu duosite savo protui šią užduotį ir būsite kantrūs, tai šis sukurs atsakymą. Galbūt po minutės, galbūt po valandos, o gal ir po mėnesio – tačiau tikrai sukurs. Šio punkto jėga slypi tiesoje, kad nėra gerų ar blogų dalykų. Viskas yra reliatyvu. Sugebėjimas kliūtis paversti vertybėmis yra vienas nuostabiausių žmogaus sugebėjimų. Napoleon Hill savo knygoje „Think and grow rich“ pasakoja kaip jo paties sūnus savo kurtumo negalią sugebėjo paversti privalumu ir labai pelninga veikla. Taigi net akivaizdūs kūno defektai nėra kliūtis pasitikėjimui savimi.
* * *
Pabaigai dar keletas bonus patarimų, kurie gali būti labai veiksmingi, nors jų efektas yra labiau trumpalaikis:
- Sąmoningas teigiamų minčių įvedimas į sąmonės srautą. Skamba sudėtingai, tačiau remiasi labai paprasta teorija – žmogus negali vienu metu galvoti apie du dalykus. Taigi jei jūs sąmoningai pagalvosite / prisiminsite apie dalykus, kurie yra malonūs ir teikia pasitikėjimo, tai jo tuo metu įgausite ir tikrovėje. Šis metodas padeda nugalėti jaudulį prieš svarbų pasirodymą ar atsakingą sprendimą.
- Pasidalinti savo problemomis su kitais žmonėmis. Ar tai būtų draugas, ar psichologas – bet koks žmogiškas kontaktas, kuriame mes esame visiškai atviri, suteikia pasitikėjimo jausmą. Nes kitas žmogus savo išklausymu patvirtina, kad su mumis viskas gerai. Kad mes turime teisę džiaugtis gyvenimu tiesiog tokie kokie esame.
5 comments On Pasitikėjimas savimi – lite edition
kol nebuvau cia uzsukes, tamagochi zinojau tik kaip protinga slapyvardi kartais pa’post’inanti spekuliantuose ar traders.lt, o dabar matau, kad cia yra visas zmogus, nemazai kuo panasus i mane. zodziu, gerai, taip ir toliau. uzsuksiu kartais cia paskaitinet. nes ir man siaip daug labiau reik mokytis tokiu dalyku kaip pasitikejimas savim ir kaip isreikst savo saviraiska ir visokius jausmus ir panasiai, o ne kils akcija siandien ar kris speliot, nes tokie dalykai yra tik siaip zaidimeliai. tiek :).
O aš manau, kad visas nepasitikėjimas savim kyla iš nenoro prisiimti atsakomybę už vienus ar kitus savo veiksmus ir tuo prisidengiama kaip pasiteisinimu. It’s just me I might be wrong.. jei pasiteisintų [empiriniais tyrimais] mano versija, tai gal nebūtų tiek NLP ir kitų knygų prikurpta tom problemom spręst.
Kiekvienas matyt turim kažkokią savo versiją: kokie dalykai mums stiprina pasitikėjimą, o kurie gniuždo. Nežinau ar čia galima būtų rasti kažkokį bendrą vardiklį visiems. Surašytas planelis gerai veikia man pačiam – tuo jau spėjau įsitikinti per ilgą laiką.
Su atsakomybės prisiėmimu man problemų nekildavo, tačiau vistiek ateina nuosmukio taškai. Ypač stipriai išmuša iš vėžių nesėkmingi santykiai su kitu žmogumi. Nes tada aš negaliu prisiimti atsakomybės už kito asmens jausmus.
kai būna labai sunku ir suabejoju savo pasitikėjimu, aš visada prisimenu gero bičiulio pasakymą, kad 80% problemų išsisprendžia savaime. tik reikia šiek tiek laiko ir pastangų. viskas išsisprendžia daug lengviau. visiškai pritariu minčiai, kad pasitikėjimą labai numuša nesusiklostę santykiai su kitu žmogumi. asmeniškai, tada aš baisiai savęs gailiuosi kokią gerą savaitę, kartais tai užtrunka ilgiau, bet po kažkiek laiko taip ateina į galvą gera idėja: „nu bl…, vat dabar tai padarysiu taip, kad jis gailėtųsi mane metęs“ ar kažkas panašiai… na, esmė, kad reikia imtis veiksmų pakelti pasitikėjimą savimi 😀 tada imuosi kažkokios veiklos, kurios norėjau seniai imtis. paskutinis toks įvykis paskatino stoti į magistrantūrą dėl ko labai džiaugiuosi, nes man tai tikrai daug davė.
kai slysta žemė iš po kojų, net nežinau kokiu būdu, bet dažnai užplūsta genialios mintys. o planelis tavo tai tikrai neblogas 🙂
Malonu girdėti kitų nuomones :). Aš manau vos ne kiekvienam tenka su šia problema susidurti, bet svarbu nesėdėt rankų sudėjus, o būtinai stengtis tą sutvarkyt, nes laikui bėgant šis nepasitikėjimas tik stiprės. O priežasčių kada ir iš kur nepasitikėjimas kyla gali būti visokių – vaikystė, draugai, šeima ir t. t., žodžiu mus supanti aplinka ir mūsų reakcija į ją, pvz. gal jaunystėje susidarėme neigiamą įspūdį apie ką nors, buvome įbauginti ar pan., tai gali išlikti ir iki šių dienų, tačiau turime suprasti, kad toks tuomet buvo mūsų matymas ir jį galima pakeisti. Jei buvome savimi nepasitikintys, tai greičiausiai bendravome su panašiais žmonėmis, kas tą savybę sustiprino. Svarbiausia sugebėti tai pamatyt ir kuo greičiau tuo geriau.
Kažkaip protas dažniausiai sureikšmina neigiamus įvykius, o į teigiamus kreipia mažiau dėmesio, bet manau laikui bėgant, pakeitus mąstyseną, aplinką, viskas išgydoma. Gali būti, kad net nesinorės grįžti pas senus pažįstamus, į tą aplinką, kuri kėlė abejonių, nepasitikėjimo, tačiau tai tik apgaulė, juk senos aplinkos nebėra, jei pasikeitei per tą laiką, pakeitei požiūrį, kartu ir aplinka pasikeitė – jos, nebėra, neigiamos mintys buvo projektuojamos tik tavo galvoje. Sry, jei per daug išsiplėčiau ir nuo temos nukrypau.
Dar tikrai pritariu nuomonei, kad nepasitikėjimas atsiranda tuomet, kai tu laikaisi kitų žmonių nuomonių, nevertini visko pagal save, ir atvirkščiai bandai kitiems prikišti savo mąstyseną, o tai ir yra ne kas kita kaip nenoras prisiminti atsakomybės, nesvarbu ar mes tai darome nesąmoningai. Juk tuo metu kai prisiimi visą atsakomybę sau, neturi ko prarasti, laikaisi savęs – centro, laikydamasis kitų nuomonės, laikaisi lyg už virvių, kaip kokia marionetė, o gal kiti vėliau tas virves nukirps ar pasuks kitaip – ką tuomet darysi?.. gal pyksi, gal dar ką nors, žodžiu vėl būsi prisirišęs. Mano atveju, aš tik neseniai šitą sužinojau, tačiau negaliu niekam priekaištauti, nes.. tai juk aš taip dariau.
Geriau padėkoti gyvenimui, nes nesvarbu kas buvo ir kas mus riša, juk gavome galimybę tą pamatyti, geriau atsiriboti nuo pančių ir paleisti viską į orą! 🙂