Šis įrašas nebus labai linksmas, bet bus dar ir optimistiškų šį pavasarį.
Prieš penkis mėnesius sutikau vieną nuostabiausių žmonių, o neseniai ji mane paliko… Ir tik vėjui galiu pasiguosti.
Kadangi šį tinklaraštį skaito ir žmonės, su kuriais matausi kiekvieną dieną, tai kurį laiką būsiu truputi irzlesnis jų atžvilgiu nei įprastai. Teks su tuo susitaikyti, o po to vėl grįšiu į normalų ritmą. Atleiskit man…
Tai buvo pati keisčiausia meilės istorija kokią tik esu turėjęs – jei ją taip galima pavadinti. Geriausias dalykas nutikęs man per 5 pastaruosius metus. Kai jau atrodė, kad pasaulis nebemoka nustebinti – staiga atsiranda ji ir viską pakeičia. Jos dėka iš naujo suradau save, bet apie tai ji niekuomet nesužinos. Kaip ir nesužinos kokią didžiulę įtaką daro aplinkiniams ir koks dėkingas jai esu už viską.
Neabejoju, kad kai sutiksiu savo meilę, su šia mergina mes galėsime būti geriausiais draugais pasaulyje – o iki to laiko nelemta daugiau bendrauti. Matyt, kad susitikome per anksti, kai nė vienas dar nebuvo tam pasiruošęs.
Belieka tikėti, kad viskas tik į gerą – kad ir kaip keista kartais būtų.
P.S. Tokiais liūdnais momentais pasižiūriu Makoto Shinkai darbelį „She and her cat“ – ir pakelia nuotaiką.
6 comments On Ain’t no sunshine when she’s gone
Bill WITHERS -Ain’t no sunshine daina tikrai nereali…
Nežinau ar galiu daryti tokius spėjimus, bet perskaičiusi keleta tavo tekstų susidariau įspūdį, kad begalo trokšti surasti žmogų, kuris mylėtų tave ir kurį galėtum tu mylėti. Aišku, tai naturalus dalykas ir savaime suprantamas, bet tavo tekstuose aš tai ypač jaučiu. Kad tavo gyvenimo paveiksle kažko tikrai dar trūksta…
ai nu…
bus tų panų, ne karo metas 🙂 mažiau nervuotis ir gerai maitintis. pavasaris gi.
bet iš tikro, gal ir neblogai, kai moki jausmus išsakyti vat taip viešai. man taip nepavyksta, o ir nenoriu. geriau savyje viską sugraužiu, išsibliaunu ir pasipasakoju artimam draugui.
Šiandien kaip tik skaičiau detaliau apie savo charakterio tipą (INFJ) – tai pasirodo jam būdingas ekstravertinis jausmų reiškimas. „NU JO“ pamaniau 🙂 Apie šį reikalą jau spėjau pasiguosti kokiem 4 draugams, nors kai kurie visai nenorėjo to klausytis – ir į blog’ą parašiau. Ir iš tiesų dabar jaučiuosi žymiai geriau.
Žmogui -> kad meilės ieškau šiam pasaulyje, tai faktas. Bet ir nematau prasmės to noro slėpti.
To ir nereikia slėpti 🙂 pati savo tekstuose gal perkeltine prasme, paslėpdama daug ką, bet taip pat kalbu.
Tai čia buvo tik mano pastebėjimas, o ne vertinimas. Ir apie keistas meilės istorijas tikrai nemažai galėčiau ir aš papasakoti 😀
Įdomu – suradai ją?
buvo viltis, kad suradau. Bet kol kas dar ne.