Pastarosiomis dienomis nuvilnijo šurmulys dėl Lietuvos prekinio ženklo rezultato, kurį trumpai apibūdina lietuviškas posakis: norėjom kaip geriau, o gavosi kaip visada. Aš pats būčiau pasirinkęs pirmąjį iš sąrašo. Vienok nesiginčiju ir su komisijos sprendimu, kuris man atrodo nė kiek ne prastenis nei pvz estų. Keletas pamąstymų šia tema:

Pirma. Visas tas sukeltas šurmulys man atrodo šiek tiek narciziškas. Ženklą juk mes kuriame ne sau, o užsieniečiams rodyti. Tad logiška būtų tam reikalui pasamdyti užsienio ekspertų komandą, kuri greitai pastebėtų mūsų išskirtinumus, vietoj to, kad virtume savose sultyse. Juk ir geriausi moteriškų rūbų dizaineriai, kaip bebūtų keista, yra vyrai, nors patys jie tų drabužių niekada nenešios 🙂

Antra. Ar tik mes per daug nesureikšminame to prekės ženklo? Juk mes jau turime mažiausiai du puikius grafinius valstybės simbolius – tai mūsų vėliava ir herbas. Kam dar reikalingas kažkoks logotipas, kuriam bus išleista krūva pinigų, ir kuris bus idomus tik nedidelei saujelei užsieniečių? Ar eilinis Lietuvos pilietis žino net ir mūsų artimiausių kaimynų, latvių ir lenkų, analogiškus logotipus?