Metas ekonomikos aktualijų apžvalgai. Jau daug vandens nutekėjo nuo to, kai paskutinį kartą apie tai rašiau. Tad kas gi nutiko per tą laiką?

Faktai

Nuo 2009-ųjų metų:

• Aukso kaina padvigubėjo.
• Graikija ir kai kurios JAV valstijos praktiškai bankrutavo. Nominaliai vis dar plaukia.
• Europos sąjunga gelbėja PIGS pumpuodama į šias šalis trilijonus eurų paskolų.
• Amerika taip pat „investavo“ trilijonus dolerių į įvairias ekonomikos skatinimo programas (didžioji dalis buvo skirta gelbėti finansinę sistemą nuo bankroto). Per trumpą laiką šios valstybės skola padvigubėjo.
• JAV ir dauguma vakarų Europos valstybių neteko AAA reitingų.
• Nekilnojamo turto rinka merdėja jau ketvirtus metus iš eilės.
• Nominali išsivysčiusių šalių ekonomika tą patį laikotarpį stovi vietoje.

• Bazinė palūkanų norma išliko nulinė.

• Vakarų šalių nedarbo lygis vis dar „kriziniame“ lygyje.

• JAV akcijų kainos šiuo metu vos 7% mažesnės nei per pačią nekilnojamo turto bumo viršūnę 2008-aisiais.

• Kinijos ekonomika tapo didžiausia pasaulyje ir vis dar auga.

• Apple tapo vertingiausia kompanija pasaulyje.

• Masiniai visuomenės protestai prieš finansinių institucijų godumą.

• Vieni analitikai kalba apie vykstantį ekonomikos atsigavimą, o kiti apie artėjantį armagedoną.

Taigi gana prieštaringas vaizdas. Iš vienos pusės turime šiek tiek gerų naujienų – akcijų kursai kyla, o BVP nors ir nejuda į priekį, bet ir nekeliauja atgal. Tačiau iš kitos pusės daug neramių žinių – ypač Europoje. Bendras negatyvios informacijos srautas viršija pozityvą. Taip pat drįsčiau teigti, kad visuomenė šiuo metu yra nusivylusi ekonomika ir politikais.

Europos problemos

Kalbant vaizdžiai, Europos Sąjunga man šiuo metu primena ant uolos užplaukusį laivą. Jo šone netikėtai atsirado skylė ir į vidų veržiasi vanduo. Taip juk ir nuskęsti galima – ką daryti?

Laivų statytojai dar 19-ame amžiuje gerokai supaprastino šią problemą įvesdami izoliuotus skyrius. Taigi jei vanduo skverbiasi į vieną skyrių, jis paprasčiausiai sandariai uždaromas nuo kitų. Laivas tuo metu plaukia toliau ir, pasiekęs uostą, tinkamai susitvarko problemas. Įvedus šį paprastą principą, plaukiojimas jūromis tapo žymiai saugesnis.

Ekonomikoje irgi yra numatytas labai panašus apsaugos mechanizmas – tai bankrotas. Jam įvykus, problemų turintis ūkio subjektas yra izoliuojamas nuo kitų, o sistema sėkmingai veikia toliau.

Deja, Europoje šiuo metu vyksta kitoks scenarijus. Vanduo veržiasi į vidų, tačiau kapitonas liepia jį pompuoti į kitus skyrius. Tikimasi, kad ten bus pakankamai vietos, o keleiviai tik šiek tiek sušlaps kojas. Apie skylės borto šone užtaisymą apskritai niekas nekalba. Vadinasi į laivą nuolat teka naujas vanduo. Ir tėra laiko klausimas kada jis visas atsidurs po vandeniu.

Kodėl buvo pasirinktas būtent toks būdas kovoti su krize vietoj patikrinto klasikinio bankroto? Kokia tikimybė, kad šiam skęstančiam ekonomikos laivui pavyks išsigelbėti? Jei atvirai, tai nežinau. Yra per daug informacijos, kad galėčiau ją tinkamai apdoroti ir per daug erdvės spekuliacijoms. Tačiau dėl vieno dalyko esu tikras – dabartiniai ES lyderių ir ECB veiksmai visiškai nesprendžia esminių problemų. Tokių kaip: didėjantis gyvenimas skolon, griūvanti socialinės apsaugos sistema, blogėjanti demografija, augantis žmonių nepasitikėjimas. Visos pajėgos yra mestos simptomų malšinimui.

Mano nuomone, tolesnių įvykių scenarijus Europai yra toks: Graikija bus „gelbėjama“ bet kokiomis priemonėmis dar porą metų, kol šalis pasieks visišką dugną ir galiausiai vis tiek paskelbs bankrotą. Per tą laiką žymiai suprastės ekonomikos rodikliai Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Airijoje. Jos jau dabar užtikrintai eina graikų pramintu keliu. Skirtumas tik toks, kad ECB jų gelbėjimui paprasčiausiai neturės pinigų. Ir tada po 2-5 metų euro sąjunga žlugs. Su visais priklausančiais fejerverkais. Nebent įvyks stebuklas.

Likęs pasaulis

Pasaulinės ekonomikos griūties prieš 4 metus buvo išvengta, tačiau išliko daug skausmingų randų. Smarkiai išaugo valstybių skolos, aukso ir prekių kainos, nedarbo lygis. Vienintelė išimtis yra akcijų rinkos, kurios jau spėjo grįžti į prieškrizinį lygį.

Tai šiek tiek keista, nes fundamentaliais rodikliais akcijų kainų augimą sunku paaiškinti. Vienok prisiminkime kaip buvo „sprendžiama“ krizė: kompanijų nuostolius perėmė valstybė savo skolos sąskaita. Tokiu būdu buvo išvengta likvidumo kritimo, kuris paprastai įvykdavo praeityje (o tuo pačiu ir skausmingos defliacijos). Vadinasi dabar korporacijos turi didžiulius kiekius pinigų, gautų iš centrinio banko, tačiau nėra realios augančios ekonomikos į kurią galima būtų investuoti. Paprasčiausias sprendimas – nukreipti visą šį perteklinį kapitalą į vertybinių popierių rinkas. Kas, mano nuomone, ir įvyko.

Realioje augančioje ekonomikoje kapitalas visų pirma būtų nukreiptas verslo ir darbo vietų kūrimui. Aukso kaina išliktų žema ir neturėtume nulinių palūkanų normų.

Grafikas 1: Ilgalaikis akcijų rinkos ir aukso santykis. Šiuo metu krenta nuo pat 2000-ųjų metų. Tikėtinas krypties pakeitimas kai pasieks reikšmę 5 (tai pvz. galėtų būti DJIA=10000, Au=2000).

Grafikas 2: FED palūkanų normos istorinės vertės. Išlieka žemiausiame įmanomame 0,25% lygmenyje nuo 2008-ųjų metų. Kai vyksta ekonomikos augimas, turėtų būti maždaug 5% lygmenyje.

Ateities horizontai

Kaip visada, pati įdomiausia, bet ir sunkiausiai nuspėjama dalis. Apie Europą aš jau rašiau aukščiau. Amerikos akcijų biržai labai tikėtinas toks scenarijus:

Grafikas 3: DJIA indekso istorinė reikšmė ir tolimesnė prognozė pagal Eliot’o teoriją. Turėtume sulaukti antrosios akcijų kainų viršūnės maždaug ties 13500 lygmeniu. Po to staigus kritimas žemyn. Tikėtina, kad tai sutaps su esminiais įvykiais Europoje.

Kiti spėjimai ir rekomendacijos:

• Europos Sąjungos problemos tik gilės, vadinasi ilgalaikė euro kaip valiutos perspektyva yra smukimas USD atžvilgiu (kitais žodžiais imame paskolas eurais ir perkame dolerius, kol jie dar pigūs).

• Aukso kaina kils greičiau nei akcijų rinkos. Maždaug iki 2200 USD. Ir pradės kristi šiek tiek vėliau nei tai padarys akcijos. Vadinasi čia dar galima uždirbti apie 20%

• Akcijų rinkose augimo potencialo liko vos keli procentai. Nerekomenduočiau ten dėti savo pinigų.

• Metas pasirūpinti, kad pensijų fondai būtų mažiau rizikinguose aktyvuose ir ne eurais.

• Gali būti, kad šiais metais sulauksime didesnės nei įprasta infliacijos. Vis dėl to pagundai išleisti visas santaupas pirkiniams reikėtų atsispirti.

• Nekilnojamo turto perspektyva ir toliau išlieka neigiama. Tad pirkti jį verta tik jei iš tiesų trūksta gyvenamosios vietos.

Štai ir viskas. Kaip visada noriu priminti, kad jūsų finansiniai sprendimai yra jūsų pačių reikalas. Aš neprisiimu jokios finansinės ar moralinės atsakomybės už patirtus nuostolius, jei vadovausitės čia mano išdėstytomis rekomendacijomis.