2007 Balandžio 15 – 16
Nara

Iš ryto, nuvažiavę apie 300km traukiniu, pasiekėme Nara – dar senesnę Japonijos sostinę negu Kyoto. Jei palygintume su Lietuvos sostinėmis – tai Tokyo atitiktų Vilnius, Kyoto greičiausiai Kaunas, o Nara – Trakai. Šiuo metu tai jaukus kurortinis miestelis, kurį ypač mėgsta turistai ir mokinukų ekskursijos.

(turistinis lankstinukas)

Vienas iš idomesnių dalykų, kurie tuojau krenta į akis, tai visur iškabinėti perspėjamieji ženklai apie stirnas. Mat Nara su jomis turi ilgą istoriją ir dabar ŠIMTAI JŲ laisvai ganosi po parkus, gatves, šventyklų kiemus, netgi kartais užsuka į parduotuves. Jos taip pat puikuojasi miesto herbe ir visuose lankstinukuose. Pamenu netgi keletą anime, kur kawaii veikėja glosto stirnaites – tad greičiausiai veiksmas vyko šiame miestelyje.

Ir iš tiesų, jos lengvai duodasi paglostomos. Užkandžiauja žole, duona, saldainiais ir neapdairių turistų žemėlapiais…

(ką galima ir ko negalima daryti su
stirnomis – jei mokate skaityti)

Po Nara smagu pasivažinėti su dviračiu. Daugybė takų driekiasi pro nuostabius parkus ir tvenkinių pakrantes. Mindamas pedalus, gali pamiršti visus pasaulio rūpesčius, išskyrus aišku, kad neatsitrenkti į besiganančią stirną 😀 Tik japonų dviračiai nelabai patogūs – priešingai nei galima būtų tikėtis iš šios šalies. Ir atrodo, kad visi vietiniai važinėja su tuo pačiu pasenusiu modeliu.

Tačiau neužmiršome ir pagrindinių miesto dalykų – Nara, kaip ir Kyoto, garsėja nuostabiomis šventyklomis. Įdomiausios yra Todaiji ir Daibutsu-den. Pastarosios viduje stovi didžiausia bronzinė Budos statula visoje Japonijoje !!! Iš fotografijų sunku spręsti apie didingumą, tačiau atsidūrus jos akivaizdoje jautiesi gana mažas ir nereikšmingas.

(Todaiji)

Todaiji šventyklos užpakalinėje dalyje dėmesį patraukė viena kolona su skyle viduryje, pro kurią landžioja išsišiepę japoniukai.

Netoliese dar suradome nuostabią alėją su daugybe akmeninių žibintų. Ideali vieta romantiškiems pasivaikščiojimams vakare. Aišku ir čia žvilgsniais palydi žavios stirnaitės 🙂

* * * * * * * * * * *

Šiandien dar pateikiu specialią rubriką apie maistą.

Valgyti ir ragauti japonams yra vienas mėgstamiausių užsiėmimų. Net per televizorių dažnai rodo įvairius šou, kur žmonės TIESIOG valgo. Mums aišku sunkiai sekėsi suvokti japonų mastymą šioje vietoje: kulinarinės laidos yra OK, bet kokia prasmė žiūrėti į valgančius žmones?? Taip pat, skirtingai nei Lietuvoje, jų miestų gatvėse yra žymiai daugiau valgymo vietų nei alkoholio barų.

Tradiciniai japonų pusryčiai / pietūs / vakarienė susideda iš daug patiekalų (paprastai ne mažiau 5), pateiktų mažomis porcijomis. Dažniausiai tai būna ryžiai, žuvis, vištiena, įvairiausios daržovės ir jūros gėrybės. Dar visada pateikia žaliosios arbatos ir savotiško skonio bei kvapo sriubą miso. Sotūs pietūs kainuoja apie 20-30 Lt

Visi patiekalai lengvai virškinami ir nekėlė problemų lietuviškam skrandžiui. Mano subjektyvia nuomone dauguma jų skanūs 🙂 Deja, Lietuvoje esančiuose japonų restoranuose terasite vos kokius 5% to asortimento, kuriuo vaišinasi japonai. Ir suši, priešingai nei dauguma gali tikėtis, nėra labai populiarūs (iš vietinių teko girdėti, kad tai tiesiog per brangu).

Atskira rūšis yra „greitas“ maistas – sooba arba ramen. Iš esmės tai didžiulis dubuo makaronų su įvairiais pasirinktais priedais. Jų galima prisišveisti iki soties už 10-15Lt sumą, o visuose miestuose yra daugybė užeigų, kurios specializuojasi vien tik šiais patiekalais.

Dar keletas pastebėjimų apie valgymo kultūrą: prieš atnešant valgį, visada yra duodama šlapia servetėlė nusišluostyti rankoms – šio labai praktiško dalyko jau spėjau pasiilgti sugrįžęs. O jei bare susirenka draugų kompanija, tai jie dažniausiai užsisako daug įvairių patiekalų ir dalijasi jais tarpusavyje, vietoj to, kad kiekvienas imtų ką nors atskirai.

Beje net ir sriubos Japonijoje valgomos su pagaliukais: jais žvejoja plaukiojančius dalykus (pvz. makaronus), o skystį išgeria tiesiai iš dubens. Labai atkakliems užsieniečiams duoda šaukštą, bet šakutės su peiliu neteko laikyti rankose per visą 2 savaičių kelionės laikotarpį 🙂