2007 Balandžio 17
Koya-san, Himeji

Kita mūsų aplankyta vietovė dvelkė ezoterika. Tai į pietus nuo Kyoto, kalnų viršūnėje įsikūręs budistų miestelis Koyasan. Nusigauti iki ten nelengva: pakeliui teko persėsti 4 traukinius, kol galų gale funikulieriumi pakilome į kalno viršūnę ir dar autobusu dardėjome serpantinais iki šventyklų miesto. Pakeliui vėrėsi nuostabūs gamtos vaizdai, o mobilus ryšys čia rodė lygiai nulį padalų, kas jau savaime kėlė nuostabą šioje technologijų šalyje.

Koyasan garsėja kaip vienas didžiausių budzimo centrų Japonijoje – čia yra daugiau nei 150 šventyklų. Miestelio teritorijoje yra palaidotas žymus šventasis Kobo Daishi. Visais metų laikais čia plūsta turistai tiek iš pačios Japonijos tiek iš užsienio.

Budos pasekėjai (ir visi norintys) nuo čia gali pradėti piligriminę kelionę. Jos metu tenka pėsčiomis prieš laikrodžio rodyklę apeiti Shikoku salą ir pakeliui aplankyti 88 budistų šventyklas. Ši tradicija gyvuoja jau daugiau nei tūkstantį metų ir skirta tik ištvermingiausiems – iš viso tenka nueiti apie 1400km.

Pagal tas pačias tradicijas piligrimai nakvoja šventyklose, tad mes irgi išbandėme šį būdą. Užsukome į pirmą pasitaikiusią ir (už 9000 jenų paaukojimą) sėkmingai radome nakvynę. Guvus vienuolis kolidorių labirintais nuvedė į kambarį, pakeliui bandydamas išspausti kelis žinomus anglų kalbos žodžius – ir buvo matyt labai patenkintas savo pastangomis. Surprise surprise… Jis pasirodo buvo kazkur girdejes Lietuvos ir Sabonio vardus 😀

(Koyasan šventyklos)

Kambaryje, kaip ir visose kitose tradicinio stiliaus užeigose radome arbatos, saldumynų ir viešbučio aprangą yukata. Papildomas bonusas buvo vaizdo kasečių kolekcija apie budizmo istoriją 🙂 Na o po ilgo kelio niekas taip neatgaivina kaip gera japoniška pirtis onsen…

Nakvojantys šventykloje privalo iš ryto 6 val. dalyvauti pamaldose arba padėti tvarkyti teritoriją (jei religiniai įsitikinimai neleidžia melstis). Pasirinkusiems pirmą variantą tenka apie valandą laiko medituoti seidza pozicijoje, kol vyriausias vienuolis atlieka mantrų skaitymą. Ore tvyrojo aitrus smilkalų kvapas. Nežinau apie ką galvojau tuo momentu, tačiau vėliau visą tą dieną jaučiausi švaresnis ir ramesnis sieloje nei paprastai.

Ankstyvą rytmetį paskyrėme apžiūrėti šalia esančias nepakartojamo grožio kapines. Jose ilsisi ir minėtojo šventojo pelenai, todėl Budos pasekėjai iš visos Japonijos po savo mirties nori būti palaidoti netoli jo. Per tūkstantį metų kapų prisikaupė labai daug – reikia ištisos valandos, kad pasiekti kitą kapinių kraštą. Vaikščiodamas po didingais medžiais šalia tūkstančių buvusių gyvenimų, pasijunti lyg būtum patekęs į kitą pasaulį…

(budistų kapinės – laidojami tik pelenai)

(akmeniniai dievai)

* * * * * * * * * * *

Kelionės maršrutas toliau vedė į pietus ir pakeliui sustojome Himeji. Tai nedidelis pagal japonų standartus miestas – tik pusė milijono gyventojų. Dauguma keliautojų čia stabteli aplankyti garsiosios pilies, į kurią veda jau nuo pat stoties iškabinėti ženklai.

(Himeji pilis)

(mokinukų ekskursijos į Himeji)

Pasisekė gauti nemokamą gidę – ji daug papasakojo apie pilies istoriją, kuri driekiasi daugiau nei 500 metų (panašaus amžiaus kaip ir Trakų pilis). Taip pat atkreipė dėmesį į daugybę įdomių įtvirtinimų ir architektūros gudrybių. Centrinis pastatas net šešių aukštų, į kuriuos kylama stačiais mediniais laiptais. Lankytojai turi palikti savo batus prie įėjimo ir viduje keliauti su tapkėmis (kaip ir beveik visose japonų šventyklose, senoviniuose pastatuose).

(pilies gidas suprantantiems japoniškai)

Pilyje įrengtame muziejuje daug įdomių eksponatų – įskaitant ir autentiškas samurajų katanas bei šarvus. Na o viršuje atsiveria įspūdinga miesto panorama. Išsamiau apie pilį galima pasiskaityti čia.

(šarvai, katana)

(vaizdas iš pilies viršaus ir apačios)